1. Stebėkite visus eismo dalyvius.

Važiuoti bendrame eisme nėra sudėtinga, jei ir yra pradžioje baimė, tai ji greitai praeina, pabandžius važiuoti gatvėmis ir teisingai elgiantis. Visada turite atsiminti – kelyje jūs ne vienas, su jumis važiuoja kiti dviratininkai, automobiliai, šalia jūsų vaikštinėja pėstieji. Nors būna, kad ir užsisvajojate, ir jaučiate važiavimo dviračiu malonumą, bet nereikia prarasti dėmesio, akies kraštelių visada stebėkite aplinką. Kiti geri žmonės dažnai įvairiais ženklais parodo apie galimą pavojų, tuos ženklus reikėtų suprasti ir atkreipti į juos dėmesį, pristabdyti iš anksto.

Ypatingai reikia stebėti vairuotojus išvažiuojančius iš šalutinių kelių, ir gaudyti akių kontaktą. Dažnas atvejis, kad toks vairuotojas dar ir mobiliu telefonu šnekasi, tad vienas jo smegenų pusrutulis yra atjungtas, jis gali žiūrėti į jus, bet jūsų nematyti, būkite atidūs ir pasiruošę stabdyti.

2. Užimkite sau priklausančią erdvę ant kelio.

Nesispauskite kelyje ir gatvėje, jūs toks pat eismo dalyvis kaip ir kiti. Jei pradėsite per daug spaustis prie kelkraščio, tai iš karto prarasite visą erdvę – vairuotojai paprasčiausiai tuo naglai pasinaudos. Tačiau nereikėtų tuo piktnaudžiauti, ypač esant intensyviam eismui, važiuokite kraštinės juostos dešinėje pusėje taip, kad jums būtų pakankamai vietos (padorus atstumas nuo kelkraščio ~ 1,00 – 1,50 m). Jei kelio juostos plotis nepakankamas saugiai ja aplenkti dviratininką, reikėtų važiuoti užsiėmus maždaug trečdalį juostos nuo kelkraščio, to pakanka, kad dviratininkas būtų lenkiamas tik persirikiavus į kitą juostą (važiuoti juostos viduriu per daug provokuoja ir pykdo vairuotojus). Kaip žinia, vairuotojai pasižymi nekantrumu, tad galite susilaukti garsinių signalų, stenkitės jų neišsigąsti, būkite mandagūs, bet atkaklūs, o taip pat neužmirškite ir Kelių eismo taisyklių. Stenkitės netrukdyti kitiems eismo dalyviams.

Galima rinktis daug alternatyvių kelių, kad pasiekti tikslą dviračiu. Visada rinkitės jums saugesnį kelią, nesvarbu, kad jis gali būti ir truputį ilgesnis.

3. Venkite automobilinio transporto “aklųjų zonų”.

“Akloji zona” – tai nedidelis plotas, kuris nematomas per šoninius galinio vaizdo veidrodėlius. Būkite dėmesingi, ši zona yra šalia automobilio durelių ir paties šoninio galinio vaizdo veidrodėlio. Stenkitės išvengti šios zonos, dažniausiai vairuotojai iš įpročio žiūri tik į veidrodėlį ir gali pašonėje jūsų nepastebėti. Tai pavojinga posūkiuose ir persirikiuojant, bei ekstremaliose situacijose, kai kelyje kyla pavojus ir vairuotojas staigiu manevru stengiasi jo išvengti.

Patys pavojingiausi kelyje – tai didžiagabaričiai sunkvežimiai, ypač “fūros”, dar ir autobusai. Miesto maršrutiniai autobusai gal kiek mažiau grėsmingi, jie dažniausiai aprūpinti geresniais galinio vaizdo šoniniais veidrodžiais, kad vairuotojai galėtų stebėti keleivius stotelėse, tad didesnė tikimybė, kad jie matys ir dviratininkus važiuojančius šalia. Vairuoti dideles transporto priemones vairuotojams yra gana sudėtinga, todėl reikia vengti važiuoti šalia jų, paprasčiausias posūkis gali jums būti netikėtas (jūs gi nematote “fūros” posūkio lempučių) ir baigtis nelaimingu atsitikimu – tai, deja, ne retas atvejis pasaulio gatvėse. Būkite kantrūs ir važiuokite paskui didelę transporto priemonę laikydamiesi protingo atstumo, o jei jau atsitiko taip, kad esate lenkiami tokios transporto priemonės ta pačia eismo juosta ir jaučiate, kad tai gali blogai jums baigtis, tai geriau sustokite ir praleiskite gigantą, tegul sau važiuoja, kur jam reikia, jūs taip pat nuvažiuosite ten, kur jums reikia.

Važiuodami šalia gatvės pakraštyje priparkuotų automobilių, stenkitės laikytis tinkamo atstumo nuo jų, kartais kokiame automobilyje būna žmogelis ir gali panorėti išlipti, įprastai negirdėdamas variklio burzgesio net nepasižiūri ar kas neatvažiuoja iš galo ir lipa, atsitrenkus dviračiu į atidarytas dureles gali būti skaudžiai.

4. Teisingai sukite galvą žvalgydamiesi.

Daugelis žmonių šį paprastą veiksmą atlieka neteisingai. Negalima galvos sukti kartu su pečiais – bus prarasta važiavimo kontrolė, galite nevalingai nuvažiuoti ne ten kur reikia, o netikėtumo atveju, net maža duobutė ar akmuo, nelygumas ant kelio gali būti nemalonaus griūvimo priežastimi, nes svorio centras bus išderintas, tada nukrisite ant šono, o tai gali baigtis raktikaulio ar šonkaulių lūžiu. Jei reikia pasižiūrėti į šoną ar atgal, tai sukite tik galvą (kaklas dažniausiai lankstosi) prispausdami smakrą prie peties – tai geriausias variantas, ypač norint įvertinti padėtį už savęs.

5. Taisyklingai stabdykite.

Stabdymo procesas turi daug niuansų, todėl būtina išmokti taisyklingai naudoti dviračio stabdžius. Svarbiausia – staigiai nespauskite priekinio stabdžio, gerame greityje garantuotas skrydis per vairą. Taip pat pavojinga stipriai stabdyti galiniu stabdžiu ant šlapio asfalto, žvyro, smėlio ir purvyne. Važiuodami šlapiu keliu geriau per daug neįsibėgėkite, šlapias kelio dangos ženklinimas (ypač ilgas ištisinis ar “zebras”) tampa panašūs į ledą, labai lengva nusiversti, o jei jūs gatvėje, o paskui jus važiuoja automobilis, tai pasekmės nekokios.

Stabdžių rankenėlę spauskite vienu ar dviem pirštais, turite jausti stabdymo jėgą ir ją reikiamai dozuoti. Daugelis stabdžių rankenėlę bando nuspausti visais plaštakos pirštai, tuomet prarandama vairavimo kontrolė. Jei tai sunku, sureguliuokite stabdžius ir naudokite kokybiškus jų komponentus (kaladėles, troselius, troselių šarvus ir t.t.).

6. Būkite gerai matomi tamsiuoju paros metu.

Pasirūpinkite, kad jūsų dviratis turėtų visus privalomus atšvaitus ir šviesas. Važiuoti prietemoje be priekinio ir galinio žibinto – tikra savižudybė. Ir patys blogai matote kur važiuojate, o ir kiti jūsų tamsoje gali nepamatyti. Tokie “vaiduokliai” blogo matomumo metu, labai pykdo vairuotojus, o mes juk norime juos pripratinti prie dviratininkų. Šviesos yra būtinos!

Straipsnis apie tai .

7. Važinėkite naktimis lėtai.

Yra smagu prasilėkti sutemus ištuštėjusiomis gatvėmis, kai praretėja oras, kai gražiai žibintų šviesoje žiba dviračio ratų stipinai… Bet daugiausia avarijų įvyksta būtent naktimis, kai prietemoje yra sumažėjusi jūsų reakcija ir nepakankamas matomumas. Pats kelias gali būti pavojingas su savo nelygumais ir bloga kokybe, tamsoje galite to nepastebėti. Dažnai tokie susitikimai su netikėtumais baigiasi skrydžiu per vairą, o sutemus jūs net nematote to momento, kai asfaltas staiga priartėja prie jūsų, pasekmės būna labiau skaudžios.

Jei esate su prastesniu regėjimu, pasirūpinkite ypatingai stipriomis priekinėmis dviračio lempomis ir rinkitės apšviestus kelio ruožus.

8. Dėmesingai važiuokite vietose, kur jūsų keliai kertasi su pėsčiųjų.

Atminkite – ne kiekvienas praeivis jus mato, jo reakcija jums yra mįslė. Gali jis staiga pakeisti savo judėjimo kryptį ar pasisukti… Lenkdami pėsčiuosius jiems iš nugaros, stenkitės jų neišgąsdinti, išsigandę jie būtinai šoka į ta pačią pusę į kurią ir jūs važiuojate, praneškite apie save iš tolėliau, o panaudoję dviračio skambutį, atsiprašykite praeivių (kitokie dviračių signalai, nei skambučiai, nelabai pasiteisina, visi tie trimitavimai nėra įprasti pėstiesiems, dažniausiai jie nesuvokia jų arba išsigąsta). Visada numatykite pėsčiųjų judėjimo kryptį, pravažiuokite jiems už nugaros kirsdami jų praeitą kelią, o ne būsimą.

Ypač būkite dėmesingi pravažiuodami būrelį pėsčiųjų, dažniausiai jie mielai tarpusavyje šnekučiuojasi, nekreipdami dėmesio į aplinkinius, o kitiems gali būti įdomu jums kaip nors patrukdyti. Šiai kategorijai priskiriami išgėrę ir agresyvūs “elementai”, jie gali panorėti provokuoti jus, o gerokai padauginę tokie žmonės savęs nekontroliuoja,  juos gerokai gali “užnešti” į šoną.

Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į vaikus, kurie gali netikėtai pradėti bėgti, šuoliuoti į šonus ar susidomėti jumis, ar išsigąsti ir sustoti jums ant kelio. Kitas atvejis – mielieji gyvūnėliai. Greitai judantis objektas juos dažniausiai domina, o pulti jus – įprasta reakcija. Todėl tokiose situacijose visada mažinkite greitį, per didelis skubėjimas gali virsti nemielomis pasekmėmis.

Labai svarbus momentas – BMX’eriai ir XC’šnikai, bei kiti ekstremalai. Dabar madingi visokie fiksai “Brakeless”, t.y. dviračiai be stabdžių. Jais važinėja ne tik patyrę važiuotojai, kurie dažniausiai gali sustabdyti, nors ir ne visada, o taip pat ir pradedantys žiopliai, sėdę ant dviračio vakar. Kadangi negalėsite atskirti kuris iš jų važiuoja prieš jus ar šalia jūsų, tad būkite dėmesingi su visais.

9. Važinėkite saugiai apsirengę.

Važiuojant dviračiu dėvėti šalmą ar ne – nuomonės yra prieštaringos,  bet visada turite galimybę pasirinkti. Manote, kad tai nereikalinga apsaugos priemonė, bet šis, jums atrodantis kvailas ir nepatogus daiktas gali kada nors jums išgelbėti gyvybę. Šalmų būna ir gražių, puošiančių dviratininko įvaizdį. Kažkada „profai“ taip pat važinėdavo savo turus be šalmų, dabar jau ne vienam nekyla klausimas, kad jis nereikalingas.

Pirkite važiuoti dviračiu pritaikytus rūbus, jie turėtų būti ryškesnių spalvų, geriau net su šviesą atspindinčiais elementais (tai prisideda prie saugumo), labiau aptempiantys visus jūsų apvalumus, dėl to galite atrodyti kiek komiškai, bet tai padės jums greičiau važiuoti, mažinant vėjo pasipriešinimą, o daugiau ir greičiau važinėdami gal net pamatysite, kad tie apvalumai kažkur dingsta, paskui gal ir mažesnio dydžio rūbų prireiks…

Taip pat pasirūpinkite nepralyjama apranga, pas mus juk Lietuva – lietūs lyja.

Svarbu turėti kelnes su neplevėsuojančiomis klešnėmis (kliošais) arba jas susegti (tam labai gerai tinka šviesą atspindinčios juostos su “lipučkomis”), kad rūbas nepatektų į grandinę ar neužkibtų už žvaigždžių, pedalų ir švaistiklių, toks apsileidimas – dažna griūvimo priežastis. Tas pats ir su batų raišteliais, kaip ne keista, jie labai nori draugauti su grandinėmis ir priekinėmis žvaigždėmis, bet ta draugystė jiems baigiasi liūdnai, tad pagalvokite, kaip šito išvengti…

Mūvėkite dviratininko pirštines, geriausiai iš natūralios odos, jos minkštos ir gerai sugeria delnų drėgmę, vairas neslidinės rankose ir mažiau jausite nuovargį delnuose.

Dviratininko akiniai apsaugo nuo žalingų saulės spindulių, akmenukų iš po ratų, dulkių ir vabzdžių…

10. Laikykitės kelių eismo ir bendrų gero elgesio taisyklių.

Stenkitės protingai laikytis KET reikalavimų, nesvarbu, kad jos jums gali atrodyti kai kuriais atvejais ir absurdiškos. Niekada nevažiuokite degant raudonam šviesoforo signalui, neerzinkit tokiais nusižengimais vairuotojų ir pėsčiųjų, taip pat ir policininkų. Nepiktnaudžiaukite policininkų geranoriškumu, jei išvesite juos iš kantrybės, jie gali paskelbti karą visai dviratininkų giminei, tada bus riesta visiems.

Važiuoti dviračių išgėrus ar kitaip apsvaigus – nevalia, kaip ir automobilių vairuotojai, jūs rizikuojate savo ir aplinkinių sveikata, o taip pat ir savo materialine gerove. Padauginote alkoholio, dviratį galite tik vestis.

Elkitės kultūringai, pagarbiai ir geranoriškai visiems eismo dalyviams, būkite geru pavyzdžiu. Neprovokuokite ir nepasiduokite provokacijoms, dauguma aplinkinių yra geranoriški ir jums.

…Ir saugokite savo dviratį.

Dviračio vagystė – kelių sekundžių darbas, jei norite kur nors paėjėti į šalį, negailėkite laiko ir prirakinkite savo dviratį. Tačiau daugelis dviratinių spynų, tai tik formalumas, apeinamas per akimirką. Naudokite arba specialią „U“ spyną iš grūdinto plieno, arba stiprią spyną-grandinę. Prikabinkite ne tik rėmą, bet ir ratus, kitus vertingus aksesuarus. Ratai labai greit nusiima, ypač su greitveržlėmis, tokias patartina pakeisti į panašias, bet priveržiamas raktais (tas pats galioja ir kitoms dalims, tvirtinamoms tuo pačiu būdu – patogu, tai patogu, bet patogu ir ne tik jums), vagiui bus daugiau darbo, gal patingės vargti… Jei rakinate dviratį, tai pasirinkite tokią vietą, kad ji būtų gerai apžvelgiama, o ne koks užkampis, sėdite kavinėje, matykite dviratį pro langą ir t.t. Nemanykite, kad jūsų dviračiui saugu rakinamoje laiptinėje ar sandėliuke, jei jis ten ir užrakintas, dar prirakinkite savo draugą ir dviratinėmis spynomis, o saugiausia dviračiui nakvoti šalia jūsų, jūsų kambaryje, kai kam gal ir lovoje :).

Pirkdami naują dviratį, prašykite, kad pardavėjas iš karto priregistruotų jūsų dviratį policijoje ir atitinkamai pažymėtų.  Jei pardavėjas neteikia tokios paslaugos, pasirūpinkite dviračio registracija patys. Tokia registracija neapsaugos nuo galimos vagystės, bet bus lengviau įrodyti, kad dviratis jūsų, jei po tokios nelaimės jį pavyktų surasti. Jei kyla įtarimas, kad dviratis gali būti vogtas – jokiu būdu šio dviračio nepirkite. Matote vagiamą dviratį – šaukite, rėkite, jei esate stipresnis už vagį, duokit jam į snukį, sulaikykite ir perduokite policininkams.

___________________________________________________________________________________

Informacijos šaltiniai:

• Asmeninė patirtis
• http://cyclepedia.ru/