5 priežastys nesportuoti

Turėjom vėsų pavasarį, kažkuris dar nespėjo surinkti bazės, o maratonas jau ant nosies. Minant prieš žvarbų vėją, širdis, lyg koks prievartaujamas, staiga iš žiemos miego pakeltas žvėriukas, verčia jaustis pusiau lavonu. O štai Petras, kuris dviratiniame forume visada kuklinasi esąs ne formoje, tyliai paslapčia jau prasuko kelis tūkstančius nykių, bazei rinkti skirtų, kilometrų.

5 priežastys net nepradėti vytis Petro ir pamiršti dviračių sportą:

1. Sveikata. Lenktynės ar bet kuri neapskaičiuota treniruotė reiškia, jog kūnas bus tampomas iki ištvermės ribų. Neturėdami savo asmeninio trenerio ar bene akademinio lygio treniruočių plano ir priežiūros, rizikuojate nesukontroliuoti, peržengti, pertempti savo organizmą. Vieną dieną galite pastebėti, jog širdies dūžiai grybauja kažkur į šoną, kaip koks nesuderintas, vaiko grojamas muzikos instrumentas. Pasekmės neatstatomos.

2. Kosmetinės priežastys. Ar nepastebėjote pas profesionalius plento lenktyninkus vieno bendro veido bruožo – gilių raukšlių kaktoje? Tai mimikos raukšlės, kurios susidaro dėl ilgo sėdėjimo, pakėlus antakius kompensuojant žiūrėjimo kampą suriestoje aerodinaminėje pozoje. Savo raukšles pastebėjau po kasdienio darbo dviračių kurjeriu. Suvokęs priežastis vairą pakėliau aukščiau. Tačiau, jei sportuojate plente, aerodinaminė poza yra neišvengiama.

3. Prasmė beprasmybėje. Kaip manote, kelinti šiemet būsite maratone? 34-ti? 56-ti? O gal net 11-ti? Lieka kalbėti apie tai, kad rezultatas svarbus tik jums patiems, svarbu nugalėti save ir… tik tiek. Šis punktas negalioja, jei pretenduojate į trejetuką.

4. Apribojate save. Siekiant sportinių rezultatų dviračiavimas virsta į skaičius – pulsas, kadensas, visokios technokratinės lentelės ir diagramos, kurias siūlo įvairios sporto programėlės. Po tokios laužančios patirties tampa sunku grįžti į tiesiog mėgavimosi dviračiu potyrį. Minti drauge su nesportuojančiais ar silpnesniais draugais ima atrodyti kaip beprasmė nuobodybė. Net ir riedėjimas sau vienam, bet neskubant, darosi nebeįmanomas. Sportas jus pripratino prie buko vanojimo ties riba, o kolegos dviratinkai virto į dvi kategorijas: silpnesni arba stipresni.

5. Tai nėra kieta. O gal net ir visai nekieta, kai po žiemos bazę pradėjęs minti sportininkas, pradžioje iš aukšto nužvelgęs mane „turistą“ su plačiais šortais ir platforminiais pedalais, vėliau nebegali išsilaikyti minant štai pvz į Smiltinės kalniuką.

Tuo tarpu su dviračiu galima veikti daug.. Tarptautinės kelionės, kasdienis mynimas į darbą… Tačiau kitas, mažiau buitinis ir tuo pačiu labai prieinamas pasimėgavimo būdas, yra naujų takų ieškojimas. Kaip štai naiviai nuklysti kažkurio žvėries išmintu takeliu į tankmę, o išbristi sukandžiotam dilgėlių išdžiūvusio upelio dugnu. Tam, kad patirti – čia kelio nėra. Arba naktinė išvyka su bičiuliu, kuris pabėgo nuo žmonos. Sustoti prie tilto, pajusti savo mažumą šalia pradundančio traukinio, mėnesienoje atsidaryti sklenkę alaus – išgirsti kažkur iš vienkiemių kaukiančius šunis. Kaip naktinei lapei prasėlinti šalimais pramoninių užkampių, patikrinti uosto šviesas. Paslapčia prasmukti pro geležinkelio doką ir likti nepagautiems, arba pagautiems. Tai yra nuotykis, kuris tuo pačiu derinasi su fotografija. O kita išvyka gali būti ir iššūkis, pvz -20 laipsniu temperatūroje atlikti pakampių apžvalgą, nesušalus ir nesuprakaitavus… Visgi mano mėgstamiausias dviračiavimo sezonas yra žiema, kai ilsisi sportininkai – kiekvieną dieną dangos sąlygos vis kitos – kartais ištežę, kitą kartą buvus šlapia masė sušąla į tvirtą plutą ir miške tarp medžių gali riedėti lyg ant kieto asfalto. Ir daugybę kitų tarpinių ir kraštutinių sąlygų, potyrių. Vienas romantiškesnių – saugiai užšąlusiu ledu išriedėti ant marių paviršiaus ir kaip laivo kapitonui rasti kryptį orientuojantis, tarp švyturio šviesų.

Jei ne dviratis, niekada nebūčiau įsivaizdavęs kiek aplinkui miestą yra keisčiausių, bene vaiduokliškų užkampių. O ir iki šiol nesuprantu, kas pramina tuos mažyčius takelius žolėje.. laputės? Katinėliai? Nes niekada nesutinku žmogaus.

Taigi tiek. Nesupraskite manęs klaidingai – lygiai taip pat galima rasti priežasčių sportuoti, lenktyniauti. Bet apie tai gal kitą kartą, nors tikriausiai neprireiks… Taigi sėkmės, ir tegul ratai sukasi laisvai visiems!