Rudens vėžios ir foto įspūdis iš Škotijos

Saulės ratui besiritant žemyn, mūsų žemę vis plačiau užkloja šešėlis. Diena susilygina su naktim, iš žalios vasaros gamta ima virsti į žiemą – Rudens Lygiadienis.

Savaitgalį Europos miestuose nuvilnijo „Judriosios savaitės“ renginiai. Prisidėdama prie šios Europos Sąjungos iniciatyvos, skirtos miesto klimatui gerinti, Klaipėdos miesto savivaldybė, tarp kitų gražių renginių, suorganizavo renginį dviratininkams, kurį pavadino dviračių sezono uždarymu… Paradoksalu. Ir nekeista, jog net organizuodama ekologinį renginį, valdžia išsiduoda dviratį suprantanti tik kaip sezoninę, proginę priemonę.

Savivaldybės požiūris taip ir lieka biurokratine beprasmybe, tuo tarpu miestietis besinaudojantis dviračiu šiam laikotarpiui pasirūpina apranga nuo vėjo ir lietaus, galbūt purvasaugiais, žibintais ir panašia dviratine buitimi.

Gyvename po plačiu dangumi ir taip jau surėdyta, kad žmogus taikosi prie dangaus, bet ne atvirkščiai. Kaip sako skandinavai „nėra blogo oro, o tik bloga apranga“. Kaip niekada ankščiau, šiame technikos amžiuje, žmogus turi platų specializuotos aprangos pasirinkimą, tačiau didelė civilizacijos išlepinta tautiečių dalis nuo rudeninio vėjelio mieliau slepiasi už automobilio stiklų, kaip kokie lepūs pomidorai už šiltnamio sienų.

Štai kitose Europos šalyse prasideda smagiai purvinas dviračių kroso lenktyninis sezonas (angl. Cyclocross). Lietuvoje vyksta tiek pat gaivūs rudeniniai maratonai. Smagu pervažiuoti slidžius rudens lapus, purviną vėžę užmiesčio takely, ir taip prisiliesti prie gyvo rudens.

Viešėdamas Škotijoje turiu smagią progą praminti kalnų takelius. Čia upelių vandens net vasara neįšildė, augalai nyksta rudeninėm spalvom, kalnus apteka žvarbus vėjas. Nedidelis foto įspūdis akiai iš šios šiaurinės Europos dalies, galbūt rudens dviratiniam apetitui palaikyti.