Galbūt renkamės naują dviratį, o parduotuvės jau spėjo atnaujinti prekes naujam sezonui. Mūsų miestas palyginus nedidelis, tačiau turi septynias dviračių parduotuves. Mes jas apėjome, ieškodami dviračio, tinkamo įprastiems poreikiams. Dairėmės plentinio dviračio, xc miško ar grubesnėms trasoms, ir universalaus turistinio dviračio, kuris , kaip ir visi kiti, yra nesunkiai priderinamas mūsų miesto gatvėms ir susisiekimui. Tipiškiems, gulbės formos miesto dviračiams, dėmesio neskyrėme dėl jų siauro panaudojimo ir kainos, dažnai prilygstančios platesnio panaudojimo dariniams. Masiškai paplitę hybrid taip pat nepatraukė mūsų dėmesio, nes visur jie vienodai randami, visi jie panašūs ir tipiškai pagadinti pigia amortizuojančia šake. Daug kam gali būti aktualios dviračių dalys, ar remonto paslaugos, tačiau mes nesismulkinome. Bet užfiksavome padangų modelius xc, plentui ir turizmui (į visiškai menkavertes nekreipėme dėmesio), taip pat pasižymėjome kitas pastebėtas dalis, kurios tiesiog krito mums į akį.

……………………………………..

„Dviračiai detalės remontas“

(Kulių Vartų 5)

Taip vadinasi anksčiau čia buvusi „Umarai“ parduotuvė. Pasikeitęs ne tik pavadinimas, bet ir interjeras, prekių ženklai. Dabar čia galima rasti rekreacinės serijos Univega miškinių dviratukų, o didžiausią vietą užima „gulbių“ būrys (kopenhagizuojamės!).

(Rekreaciniai xc modeliai pasižymi trumpesniu, mažiau sportinės, statesnės sedėsenos rėmu ir kaip jau įprasta, turi  pigias, mažai veiksmingas amortizuojančias šakes.)

Tiesa, aptikome vieną turistinės sandaros Bauer Idukah 550, su būgniniais stabdžiais, vidine bėgių sistema. Šis modelis skirtas miestui, turi įtartinus ratlankius, tad turizmui galime rekomenduoti ne daugiau nei kurį Panther modelį, kurių šioje parduotuvėje apstu.

Keisčiausiai toje „miestinukų“ krūvoje aptikti kelis titaninius Forti rėmus. 4t – lietuviška, klaipėdietiškos kilmės firma (!), gaminanti titano rėmus (!). Kataloge jų yra įvairių tipų, o taip pat įmanomas asmeninės geometrijos užsakymas.

(Trumpai apie titano rėmus. Per pastarajį dešimtmetį ištobulinus aliuminio ir karbono apdirbimo technologijas, jau retas gamintojas pasaulyje užsiima brangiu titano formavimu, kuris dar turi ir savo techninius apribojimus. Titanas vertinamas dėl savo ilgaamžiškumo ir komforto, kurį suteikia šios medžiagos elastingumas. Tačiau turi ir trūkumų; titanas yra sunkesnis lyginant su aliuminiu ar karbonu, o komfortiškas elastingumas nėra tinkamiausias sportiniam minimui. Tačiau visada yra šios medžiagos gerbėjų ir patrauklus jau tuo, kad tai ne masinis produktas.)

Titano rėmai pasaulinėje rinkoje dėl savo gamybos kaštų kainuoja daug. Klaipėdiečių 4t yra nedaug pigesni už pasaulyje pripažintus titano pionierius Lynskey. Lynskey, kaip ir priklauso titaniniams rėmams, be savo reputacijos, turi ir neribotą (angl. – lifetime) garantiją. Na, o 4t suteikia tik 5 metų garantiją. Keista, nes jau ir silpniausiais laikomiems aliuminiams rėmams dažnai suteikiamas ilgesnis garantijos laikas.

Kaip ten bebūtų “gulbių” apsiausty titanas atkreipė mūsų dėmesį. O plentinių ar xc padangų, kaip suprantama, čia neradome.

.

“Vasarė”

(Turgaus a. 25)

Buvo malonu šios parduotuvės internetiniame puslapyje rasti visą Fuji gamą – tai ir plentinukai, cyclocross, xc, fiksuotos pavaros ir net atskiro starto dviračių. Gaila, bet parduotuvėje geriausia, ką galima rasti, tai tik pigesnius Fuji xc modelius. Dėl užsakymų reikia tartis.

Čia neradome nei vieno turistinio dviračio, nebent į kelionę važiuotumėm su amortizuojančiu hybrid‘u, kurių čia kaip ir visur kitur, daug. Tiesa, aptikome vieną plentinuką Drag, bet šio gamintojo reputacija nėra plačiai nuskambėjusi, o kainos/ komplektacijos santykis tik vidutinis, tad daug dėmesio nekreipėme.

Dalys ir aksesuarai. Mums ši parduotuvė patiko tuo, kad galime rasti daug varžtų, ir visokios smulkmės, taip pat įvairiausių bagažinių. Be to, radome Kenda ir bekelės pionierių WTB padangų xc naudojimui.

.

“Dviratis tau”

(Taikos 32A)

Tarp mums mažiau įdomių Kalkhoff, Univega, čia randame rimtesnės sandaros Focus ir Specialized dviračių.

Maloni naujiena Lietuvoje, fitness stiliaus dviratis – Specialized Sirrus. Rimtos firmos, kokybiškas lengvas rėmas, paprasta ir be nukrypimų geometrija. Praktiškumo atžvilgiu smagu žiūrėti į pigiausius šios serijos modelius dėl patvarios ir pigiai aptarnaujamos ‘aštuntuko’ važiuoklės sistemos. Bagažinė, dar keletas pakeitimų ir gaunate eiklų kelioninį arkliuką… O jei jau gebate sumainyti padangas, smagu gali būti ne tik ant kieto pagrindo, bet ir miško takelyje. Jei nežinote, kokios paskirties dviratis jums reikalingas ir ieškote ‘kažko universalaus’, tai būtų tobulas pasirinkimas. Šiam dviračiui neradome lygių kainos, darnios komplektacijos, ir universalumo atžvilgiu.  Ir kaina prasideda tik nuo 1399lt. Panašu, kad daugiau iš dviračio už panašią kainą ir neįmanoma išgauti, tačiau įsigyti kokį kreivos paskirties mutantą, galima ir už daug brangiau.

(Fitness – plentinio dviračio geometrijos pagrindas, tačiau nuo pastaruoju metu ‘nusportiškėjusių’ grynakraujų plentinių, jis skiriasi kai kuriais praktiškam važiavimui parankiais dalykais  – talpina storesnes padangas, tiesus vairas, kartais komfortiškesnė rėmo geometrija. Specialized Sirrus – turbūt labiausiai pasaulyje paplitęs fitness tipo dviratis.)

Specialized Hardrock, Rockhopper rekreaciniai xc miškiniai dviratukai. Neabejojame dėl Specialized rėmų kokybės, tačiau jei į kalnų dviratį žiūrime iš praktinės, o ne iš parodomosios pusės, turėtumę vengti pigių modelių su SR Suntour šakėmis. (Jos mažai funkcionalios ir daugiau atlieka inkaro vaidmenį).

Tą patį galima pasakyti apie Focus –  Northern Lite, Fat Boy, Black Forest, Raven modelius. Tai dviračiai kurie paliko daug laimingų kroso važeivų tiek Klaipėdoje, tiek visoje Lietuvoje. Tiesa, visi Focus modeliai labai skiriasi savo komplektacijos išpildymu, kuris dar skiriasi priklausomai nuo modelio metų. Todėl rinktis reikėtų įdėmiai atsižvelgiant į tai ir į savo poreikius. Nestebina, kad, kaip ir visur, pigesni rekreaciniai xc modeliai turi prastas SR Suntour, ar kitas pigias amortizuojančias šakes.

Focus Arriba ir Corrente fitness’ai – galima alternatyva Sirrus’ui. Tik aukštesnės kainos dėl savo brangesnės plentinės važiuoklės komponentų, kurie, beje, turistiniam naudojimui ‘drožtųsi’ greičiau. Mes jų nesirinktumėme dėl Euroline ratlankių.

Čia taip pat vienintelė parduotuvė, kurioje radome grynakraujį ir kokybišką plentinį modelį – Focus Variado. Nieko neįprasto, tik visiškai pagrįsta kaina, už jau rinkoje pripažintą Focus kokybę.

Šioje parduotuvėje galima užsisakyti ir to, ko nėra parduotuvės salėje – reikiamo dydžio rėmą, ar kitą internete nusižiūrėtą Focus ar Specialized modelį. Tarp pastarųjų taip pat galima rasti cyclocross ir pirmuosius Lietuvoje pasirodžiusius 29erio modelius (Rockhopper Expert 29, Stumpjumper Comp 29). Taip pat įmanomi grupiniai dviračių pirkimai su nuolaida, susirinkus atitinkamam pirkėjų skaičiui.

Dalys ir aksesuarai. Čia radome beveik pilną Schwalbe xc padangų diapazoną; Smart Sam, Albert, Noby Nic, Rocketron, Racing Ralph, ir taip pat plentines Schwalbe Ultremo.

Taigi jau vien šios parduotuvės dėka, Klaipėdoje galime pažinti modernaus, kokybiško dviračio riedėjimą.

.

“Judėk pirmyn!”

(Taikos pr. 21)

Čia kaip ir kitur randame krūvą hybrid‘ų O tarp jų ir kalninių Ghost.

Dažnai Ghost vien komplektuojamos dalys yra vertos dviračio kainos. Tai jau įsisenėjusi tendencija rinkoje, kai net ant pigių rėmų kabinami neesminiai xt mazgai. Abejonių nekelia aukštesnės klasės Ghost modeliai. Tačiau sunku ką pasakyti apie pigesnius rekreacinius Ghost rėmus ir, naujos kartos RST šakes. Atsiliepimų apie juos rasime nebent tik tarp rytų Europos šalių pradedančių dviratininkų. Tačiau neatmetame galimybės, kad galbūt Ghost yra gera alternatyva taip pat vokiškos kilmės Focus‘ams.

Beje, Ghost turi platesnį asortimentą nei matome parduotuvės erdvėje, ir yra galimybė užsisakyti kažką iš katalogo. Pristatymo laikas – apie 2 savaitės.

Dalys ir aksesuarai. Čia irgi radome Schwalbe Racing Ralph, Smart Sam, ir taip pat galbūt gautume kažką iš plentinių serijos, jei tik užklaustume pardavėjo (neviskas lentynose).

.

“Dviratis plius”

(Taikos pr. 56)

Ši parduotuvė verta dėmesio, nes dviračių būrį papildo dar viena solidžia dviračio marke – Scott.  Vitrinoje randame kelioninės formos Sub40, ir Sportster modelius. Taip pat Scott rekreacinius xc modelius – Aspect, ir moteriškus Contesa. Scott kainos/ komplektacijos santykis mažiau palankus, lyginant su tuo, ką matėme kitų gamintojų modeliuose. Tačiau gražūs tie Scott, ypač moteriški modeliai.

Iš Stinger, Bergamont išskirti reikėtų Cube rekreacinius xc modelius – Analog, Acid, Attention, Aspect.

Dalys ir aksesuarai. Radome Schwalbe Smart Sam, Space Pp padangų, taip pat Sigma kompiuteriukų. (Tiesa, mus pasiekė ne vienas gandas apie suprastėjusią Sigma kokybę). Užsakymai priimami nebent tik dėl reikiamo rėmo dydžio.

..

.

.

.

.

“Umarai”

(Taikos pr. 64)

Kaip kad buvo senose patalpose, taip ir čia, “Umarai” džiugina solidžių, rinkos standartus diktuojančių firmų – Giant, Trek – modeliais. Giant, kaip ir Specialized, džiugina tuo, kad laužo smulkesnių pardavėjų skleidžiamą mitą, ale rimtų firmų dviračiai perkainuoti ir reikia mokėti už vardą. Panašu, kad yra priešingai – didžiausios rinkos žaidėjų modernios gamyklos Taivanyje, gali sau leisti pateikti aukšto lygio produktą, tinkamai išskaičiuotą ir už pagrįstą kainą. (Na, gal tik apie Trek xc modelių kainą sunkiau tą pasakyti).

Visų firmų modelius ir dydžius galima užsakyti (truktų apie 2 savaites), paminėsime tik tai, kas mums užkliuvo parduotuvės salėje.

Giant Crs savo geometrija ir neabejotina rėmo kokybe puikiai atitinka mūsų turistinio dviračio sąvoką. Taip pat tai idealus pasirinkimas kasdieniam universaliam naudojimui. Deja, dažniau tam pasirenkami nereikalingi amortizuojantys “privalumai”. Tai puikus konkurentas Specialized Sirrus’ui iš “Dviratis tau”. Kadangi abu atitinka dažniausiai pasitaikančius universalaus dviračio poreikius, šiek tiek palyginkime. Sirrus truputį pranašesnis komplektacijos/ kainos atžvilgiu. Crs turi ilgesnę ratų bazę, dėl ko jis būtų ramesnio valdymo, mažiau jaustųsi kelio nelygumai, Sirrus priešingai – manevringesnis, jautresnis. Crs jau komplektuojamas su storesnėm padangom, tinkančiom miškeliams ir turizmui, Sirrus turi plonas, greitas plentines padangas, tačiau juk galima turėti kelis padangų komplektus ar paprašyti sukeisti prieš perkant. O lengviausia apsispręsti, išbandžius porą ratukų aplink parduotuvę.

Iš panašių universalių arkliukų dar radome Trek 7,3 ir Giant Ligero. Pastarasis turi vidines pavaros, generatorių stebulėje, purvasaugius ir bagažinę. Tinka tiems, kurie nemėgsta patys sau atsirinkti turistinių ar miestui skirtų priedų, ir jei tinka tai, kuo aprengė gamintojas – vertas savos kainos pasirinkimas.

Visiškai konkurencinga kaina pasižymi Giant rekreaciniai xc, taip pat gražūs ir saviti Mongoose Tyax. Iš rimtesnių xc salėje radome Trek 6300.

Dalys ir aksesuarai. Malonu rasti Abus spynas (būtina rimta apsauga bet kurios vertės dviračiui). Radome beveik pilną asortimentą Continental padangų. Turizmui neužmušamos Travel Contact. Plentinės: Ultra Gatorskin, naujosios Gator Hardshell, Sport Contact, Grand Prix 26“ ratams. Xc: Speed King, Race King. Ir taip pat Continental Cyclocross 700x42c (nelengva rasti panašios paskirties padangų 28” ratams). Taip pat ir Sigma kompiuteriai

Smagu. Jei Klaipėdoje tai būtų vienintelė dviračių parduotuvė, skųstis jau nebūtų kuo. Labai gaila, kad ši parduotuvė neturi savo internetinio puslapio.

.

“Dviračių serviso centras”

(Taikos pr. 40).

Čia kaip ir kitur radome rekreacinių Univega xc miškinukų, ir tarp jų Giant. Kaip jau pastebėjome, bet kuris Giant modelis bus vertas savo kainos, ypač turint omeny Giant reputaciją. Daugiau nieko įdomaus nepastebėjome, vieni hybrid‘ai. Dėl užsakymų galima bandyti tartis.

.

.

“Zeg dviračiai”

(Taikos pr. 66A)

Čia nieko įdomaus nepastebėjome, gal tik krūvą rekreacinių Bulls xc dviračių. Tačiau įsižiūrėjus atidžiau, jų kainos ir komplektacijos santykis netoks palankus, kaip kitur matytų miškinukų.

Dalys ir aksesuarai. Rimtesnių padangų neradome. Akį patraukė rimti Vaude kelioniniai krepšiai. Taip pat parduotuvėje galima rasti daug kitų smulkių dalių senesnės kartos dviračiams.

.

.

………………….

Apžvalgius parduotuves nuotaika – jūriška, sūriai gaivi. Viena vertus, iš pardavėjų jaučiama slogi nuotaika, dėl rinkoje įsivyraujančių tendencijų (mūsų tautiečiai gerai jaučiasi važinėdami vogtais dviračiais iš Vakarų šalių), o kita vertus, Klaipėdoje vien “Umarai” ir “Dviratis tau” parduotuvių dėka galime mėgautis rimtais moderniais ir pasaulyje pripažintos kokybės dviračiais už pagrįstą kainą: Giant, Trek, Specialized, Focus.. Ko galime daugiau norėt?

Kadangi mūsų apžvalga buvo paviršutinė, ir skirta tik bendram vaizdui, siūlome savo pastebėjimus ar diskusiją apie klaipėdietišką asortimentą pratęsti Velouosto forume. Nepirkime atsitiktinio dviračio, rinktis yra iš ko.

………………..

Apžvalgą atliko ir  parengė Zilas ir Simas V.

Pabandykite įsivaizduoti tą klaikų jausmą – grįžti iš parduotuvės ar darbovietės, o vietoje, kur buvo prirakintas jūsų dviratukas – tuščia! Tuščia ten, kur buvo paliktas žirgas, kurį jau džiaugėtės prisijaukinę kaip nepamainomą susisiekimo priemonę, o gal ir daugiau. Ne ten palikau?! Pavogė? Situaciją paaiškina šalia besimėtantis troselis, kuriuo buvote jį prirakinę. Nukirptas!!! Nebeliko…

Tai atsitiko nevienam, kuris išdrįso dviratį naudoti kaip susisiekimo priemonę. Ir nesvarbu, ar jis kainavo 800, 2000 ar daugiau litų, visais atvejais nuostolis gali būti didelis. Ir galbūt atbaidantis nuo brangesnio dviračio įsigijimo ar apskritai dviračio naudojimo.

Klaida buvo ta, jog dviratį buvote prirakinę tiesiog troseliu.

Tokiu, tokiu ar tokiu:

Tokią spyną išsirinkote, nes ji patogiausia transportuoti ir tai tiesa. Parduotuvėje pasirinkote storiausią, dešimčia litų brangesnį troselį, ir jautėte, kad jo užteks. Tačiau tokios spynos nukerpamos vienu judesiu štai tokiomis žnyplėmis:

Žirklių gali nematyti praeiviai, nes jos gali būti įkištos į maišiuką. Tačiau užtenka ir paprasčiausio delninio gnybtuko („kusačkos“) nugnybti trosui. Gal ne vienu judesiu, tačiau per dvi minutes ją galima nužnaibyti. (Tiek maždaug man truko, kai raktelis buvo užstrigęs tokioje spynoje. Ir nesitikėjau, kad užteks paprastų replikių.)

Tokia spyna taip pat nėra saugi, nes išoriniai šarvai lengvai prasiskečia juos suspaudus, o po jais – kartais dar plonesnis lengvai nukerpamas trosiukas.

Saugiausias spynos tipas yra „U“ formos pasaginė spyna. Tikriausiai jau vien pamatęs ją vagis su ja nė neprasidės; nuimti pasagos tipo spyną reikėtų ilgai ir garsiai džiržginti pjūkleliu, turbūt labai nepatogioje pozicijoje, be tvirtos atramos (įsivaizuokite tai patys). Aišku būna ir efektingesnių būdų, tačiau lengva įtarti, jog mūsų dviračių vagys techniškai pasikaustę ne daugiau nei reikia nukirpti troselį. Tai juk ta pati vagių kategorija, kuri ankščiau primityviausiais būdais automagnetolas iš mašinų lupdavo. Tiesa, kokybiška „U“ spyna ir profesionaliom priemonėm gali būti sunkai įveikiama. Negirdėjau nei apie vieną įveiktą „U“ spyną Lietuvoje. O istorijų apie nukirptus troselius labai daug, tiek gyvai girdėtų, tiek rašytinių.

Tam, kad vagies žvilgsnis tiesiog nuslystų nuo jūsų dviračio užteks ir pigiausios, paprasčiausios „U“ spynos. O jei jau pasaginę su papildomom apsaugom nuo gręžimo, tempimo ir kitų gudrybių – rimtas gamintojas yra Abus, kurio produkcijos galima rasti ir Lietuvoje. Šiom spynom prekiauja „Umarai“ parduotuvė. Dar galima įsigyti čia ir internetu. (Jei žinote dar kur – praneškite, papildysiu).

Štai tokios (žemiau paveikslėlyje) Abus spynos būtų alternatyva vardan mobilumo, nedidele saugumo sąskaita. (Yra pasitaikę atvejų kai šios spynos buvo įveiktos, tačiau tai vienetiniai atvejai, tarp masiškai kerpamų troselių).

Pigiausia Abus „U“ gali kainuoti apie 150lt. Ir tai gali pasirodyti daug. Tačiau pavogus net ir pigų dviratį nuostolis tikriausiai bus didesnis. O galbūt šią spyną dar ilgai naudosite brangesniam dviračiui ateity. Bet kuriuo atveju, pasvėrus visas transporto alternatyvas, bendroje sumoje dviratė priemonė turbūt liks kaip pigiausias pasirinkimas, net su visais saugumo ir kitais priedais. (Vien jau kiek kainuoja benzinas mėnesio pasistumdymui mašina…)

O kiek saugios jūsų dviračio atskiros dalys? Bent jau negirdėjau apie nuo dviračio nuluptas dalis Lietuvoje. Matyt, per menkas vagies išmanymas apie dviratį iš techninės pusės tam, kad žinotų, kaip ją nuimti ar nuspėti vertę. Galbūt dar ir per maža mūsų dviratinė rinka, kad dalis lengvai realizuoti. Tiesa, palikęs dviratį, lempučių ir spidometro nepalieku, nes juos lengvai galiu nuimti. O ir pompos ar panašių aksesuarų prie dviračio nekabinu, bet ir abejoju, ar iš jų kas praturtėtų.

Nemačiau nei vieno dviračio su nuimtais ratais Klaipėdoje, kaip kad dažnai galima pamatyti užsienio miestuose. Tačiau žinant, kad jie yra lengvai nuimami ir gali sudaryti nemažą dalį dviračio vertės, paprastas sprendimas specialios ašelės, kurios atsukamos tik su nestandartiniu raktu.

Taip pat labai svarbu, kaip ir prie ko jūs dviratį rakinate. Kelio ženklai, prie kurių dažnai mėgstu rakinti, gali būti lengvai išmaunami iš pagrindo, kartu su spyna. Rakinti tik prie vieno dviračio rato, kaip dažnas daro, nederėtų, ypač jei ratai lengvai nuimami. Tačiau nemanau, jog yra sunkus galvosūkis dviračio rėmą prirakinti taip, kad jo nebūtų galima išmauti iš spynos, ar spyną iš objekto prie kurio prirakinote.

Kita situacija ir papildomas rūpestis turėtų būt skiriamas tuo atveju, kai dviratis laikomas rūsyje ar pirmo aukšto balkone. (Galima rasti žinių net apie iš 3-io aukšto nukeltus dviračius).

Jei jau taip atsitiko, kad praradote dviratį, raskite jėgų vagystę užregistruoti policijoje, jei net ji tam nerodo iniciatyvos. Kartais policijai iškračius vagies sandėlius, tarp vogtų daiktų gali rasti ir jūsų dviratuką. Policija šiuo atveju pagal rėmo numerį jau žinotų, kas yra jo šeimininkas. Namie būtina turėti savo dviratuko rėmo numerį, o dar geriau ir dokumentus.

Dviratis yra nuostabi transporto priemonė, o jį palikti saugios spynos glėbyje yra būtinas rūpestis.

Natūralu, jog atėjus žiemai, susimąstome apie žieminius batus, galbūt slides, o jei jau spėjome suprasti, kad dviratis neturi sezoniškumo, tai ir apie padangas. (Apie aprangą jau rašiau čia). Pirmoji tūlo dviratininko mintis gali būti, jog žiemą yra slidu ir reikia „neslidžių“ padangų. „Neslidi“ asocijuojasi su grubia, dideliais dantimis padanga, kokias dažnai matome ant traktorių ar kitų bekelės mašinų.

Tai, be abejo,visiškai pagrįstas susirūpinimas – padanga ir žemės paviršius yra du esminiai dėmenys, rišantys dviratininką su žemės paviršiumi. Nuo jų santykio ir priklausys kaip jausitės ant žiemos patalo.

Siūlau pažvelgti detaliau. Padangos gali skirtis pagal skersmenį, plotį, raštą, gumos sudėtį. O kelio danga – visokia, kokia tik gali būti žiemą. Taigi, beieškant tvirčiausio žemės ir ratų ryšio, būtina įvertinti jų savybes.

Plotis.

Padangos pločiai būna nuo 18 iki 60mm ir daugiau. Didesnis padangos plotis reiškia didesnį sukibimo plotį su kelio dangos paviršiumi, ir tai lengvai suprantama.

Kitas storos padangos privalumas yra minimalus oro slėgis, kurį skirtingai toleruoja skirtingo pločio padangos. Žemesnis padangos slėgis pagerins sukibimą – tuštesnė, daugiau prie žemės prisiplojusi padanga, lemia platesnį sukibimo paviršių ir tuo tvirtesnį ryšį su žeme. Žemesnis slėgis taip pat reiškia minkštesnį, daugiau amortizuojantį nelygumų įveikimą. Kratus, nelygus riedėjimas, priešingai – lemia prastesnį sulipimą ir dažnai didesnį riedėjimo pasipriešinimą. Didesnio tūrio padanga šiuo atžvilgiu pranašesnė, kadangi toleruos žemesnį minimalų slėgį lyginant su plona. Siauros padangos mažesnis tūris lemia tai, jog ratlankis yra arčiau žemės paviršiaus, ir atsiranda tikimybė juo pramušti kamerą į kietą kliūtį, pavyzdžiui, lipant ant bortelio. Todėl ją turi palaikyti aukštesnis oro slėgis.

Atrodo, jog platesnė padanga turi visus sukibimo privalumus. Tačiau tam tikromis sąlygomis, važiuojant per gilią, palaidą masę – purvą ar sniegą, gali pasireikšti kiti dėsniai. Štai dviračių krose (cyclocross) vyrauja prielaida, jog plonos padangos pjauna purvą su mažesniu pasipriešinimu, ir lengviau nugrimzdusios į dugną, t.y. kietą gruntą, randa sau sukibimą. Todėl purvinės cyclocross padangos yra nedaug storesnės nei plentinės, tačiau labai dantytos. Šitoks pasirinkimas gali pasiteisinti važiuojant ankstų rytą per nenukastas pusnis ar panašiose situacijose miško takuose, kur storos padangos bereikalingai pasisavintų daug jėgos gniuždant plačią sniego masės dalį.

Raštas.

Tai tikrai svarbus veiksnys:  padangos paviršiaus iškilumai, kartu su kelio danga lems jųdviejų sukibimą. Atrodo, galime rasti pačių įvairiausių padangų rašto tipų, tačiau žiemiška kelio danga bus vistiek mišresnė ir sunkiau nuspėjama.

Dažnai mūsų žiemos dienos pasižymi tiesiog rudeniškai šlapiu asfaltu. Plikos, neturinčios rašto, plentinėmis vadinamos padangos, geriausiai pasižymės sukibimu tiek ant sauso, tiek ant šlapio asfalto, kadangi lygus gumos plotas ir yra tas paviršius, reikalingas geram sukibimui lygiame asfalto paviršiuje. Guminiai protektoriaus dantys ar kitoks protektoriaus raštas nesminga į kietą kelio dangą, todėl atėmę gumos sukibimo plotą su kelio plokštuma, jie neturėtų jokios reikšmės ant asfalto. Tai, žinoma, prieštarauja įspūdžiui, kad agresyviai dantytos padangos suteikia gerą sukibimą visur. Tik ne ant asfalto. Taip pat neteisinga manyti, kad ant šlapio asfalto dviratį gali ištikti akvaplanavimas, kuris būdingas automobiliams – dviratis neišvysto tokio greičio ir net storiausios dviračio padangos būtų per plonos, pasiekti pakilimo ant vandens efektą.

Pakankamai ilgą žiemos laikotarpį, ne tik vasarą, naudoju plentines padangas asfaltiniams keliams, kaip lengviausiai riedančias ir gerai limpančias. Taip pat reikia turėti minty, jog kai kurie gamintojai turi savo rudeninių/žieminių plentinių padangų seriją su minkštu, specialiu gumos mišiniu, skirtu šlapiajam metų periodui. Štai Continental turi Grand Prix 4 Season modelį, Schwalbe – Ultremo Aqua. Mane maloniai nustebino Maxxis Columbiere sukibimas; jau pirmą kartą išvažiavus pajutau apčiuopiamai kibesnį santykį, lyginant su kitom savo plentinėm (Maxxis Fuse, Maxxis Detonator, Continental Ultrasport). Tačiau užteks plonos šlapdribos masės, kad plikos padangos taptų sunkiai valdomos.

Dantytos, agresyvios padangos bus naudingos dangos paviršiuje, kuris savo klampumu leis dantims susmigti ir įsikabinti. Tai gali būti nestipriai suplūktas sniegas arba miško takai. Retu atstumu išdėstyti dantys turi gerą savybę, jog lengviau nusikrato limpančio sniego ar purvo. Lipnia mase apsitraukusios padangos praranda savo rašto savybes ir įgauna daug svorio. Tačiau vėlgi, agresyviai dantyta padanga visiškai praras prasmę ant kietos dangos, į kurią dantys nelenda, ir tuo pačiu turės didelį riedėjimo pasipriešinimą.

Kartais žiemos kelio danga gali būti kietai supluktas sniegas – per kietas, kad smigtų didelis guminis dantis, tačiau plentinė padanga tokiose sąlygose lengvai slidinėtų nelygiu paviršiumi. Galima tikėtis, jog pasiteisintų sausai miško dangai skirtos pusiau plikos padangos (angl. semislick). Smulkus, su daug lamelių, protektoriaus raštas atrastų santykį su presuota, bet į ledą nepavirtusia sniego danga. Toks padangos paviršius turės ir mažiausią riedėjimo pasipriešinimą asfaltui, neskaitant visiškai plikų plentinių.

Gumos sudėtis.

Nėra mato vieneto, kuris nusakytų gumos sudėtį. Padangos guma gali būti daugiau minkšta arba daugiau kieta. Sukibimo atžvilgiu minkšta guma vienareikšmiškai pranašesnė ant slidžios dangos nei kieta. Minkštos gumos trūkumas yra tik tas, jog dėvisi greičiau ant švaraus asfalto.

Tiesa, kartais gamintojas nurodo tam tikrą unikalią savo gaminio sudėtį. Pvz. Continental į kai kurių padangų sudėtį maišo savo taip vadinamą Black Chili sintetinį mišinį, o Top Contact Winter modelio viršutinis gumos sluoksnis sudarytas iš aštrių mikrogranulių, kurios turėtų užtikrinti gerą sukibimą ant slidžios dangos. Gaila, sunku rasti atsiliepimų apie pastarąsias.

Rimtos turistinės padangos, kaip Continental Travel Contact arba Scwalbe Marathon, būtų abejotinas pasirinkimas slidžiai žiemai, kadangi jos sukurtos būti ilgaamžės, su kietu gumos mišiniu, kuris tikrai bus slidus žiemos kelyje.

Skersmuo.

Didesnis padangos skersmuo lemia žymesnį jos išilgą susilietimą su kelio paviršiumi tiek posūkyje, tiek važiuojant tiesiai. Tai vėlgi sąlygoja geresnį sukibimą su paviršiumi.

Skersmuo dar lemia tai, kaip ratas įveiks kelio nelygumus. Didesnis ratas, dėl nuolaidesnio susidūrimo su kliūtimi kampo, lengviau jas perlips. Glotnesnis ir lygesnis važiavimas reiškia geresnį sukibimą ir stabilumą.

Rinkoje populiariausios yra 26-ių ir 28-ių colių skersmens padangos, kurių sukibimo skirtumas paprastai bus menkai apčiuopiamas. Tačiau visai maži ratukai, kokie būna pas sulankstomus dviratukus, jau gali turėti savų kaprizų.

Dygliuotos padangos

Žiemos metu ledas gali slėptis bet kur: po sniegu, vandeniu arba sunkiai įžiūrima plėvele ant asfalto, kuris dienos metu buvo vos drėgnas. Būtent šiom sąlygom yra sukurtos dygliuotos padangos su metaliniais dygliais. Kalbant iš neigiamos pusės, šios padangos sveria dvigubai daugiau nei tų pačių matmenų bespyglės. Ratų besisukantis svoris žymiai įtakoja riedėjimo inertiškumą, todėl šios padangos gali kiek nuslopinti gerai riedantį dviratį. Taip pat padangos  tampa beprasmiškom kai dygliukai, yra nereikalingi; jie papildo riedėjimo pasipriešinimą ir greitai dėvisi važiuojant nuogu asfaltu. Nors dygliai atlieka savo darbą tik kai kabinasi į ledą, tai vis dėlto yra saugiausias žieminės padangos pasirinkimas. (Čia galima rasti dygliuotojų padangų testo rezultatus).

Tiesa, rinkos lyderių Schwalbe ir Nokian (Suomityres) padangų dygliukai yra iš karbido – cheminio metalo junginio su anglimi. Ši medžiaga atsparesnė už plieną, todėl dygliai sunkiau dyla, ir gali būti svarbus pasirinkimo veiksnys.

Dygliuotos padangos yra brangios. Turbūt todėl savadarbiai spygliai, t.y. į padangas įsukami varžtai, turi savo pateisinimą. Internete galima rasti daug informacijos apie šį gamybos procesą. Žinau, kad Kaune velomanai yra tai darę. Bet spėju, kad toks gaminys svers dar daugiau nei gamyklinės spygliuotos, o lengvas padangas būtų neprasmiška badyti, nes jos kainuoja.

Dygliuotas padangas rinkčiaus tik nusprendęs, jog svarbiausia yra saugus stabilumas. Taip pat jos palengvintų galimybę pasimėgauti užšąlusiais ežerais ir mariomis. Užmiesčio dviračio takai ir šiaip šunkeliai dar ir pavasarį turi sukaupę storą, į vandenį bevirstančią, ledo plutą. Tai saugiausias padangos tipas visomis žiemiškomis sąlygomis. Bet gal nepats smagiausias, garsiai malant dygliukus į švarų asfaltą, su rotacinės masės prislopintu riedėjimu. Beje, tokių modelių, kaip Schwalbe Snow Stud vidurinė padangos dalis, išsipučia padidinus slėgį, o spygliukai lieka šonuose ir važiuojant tiesiai neliečia asfalto. Kai reikia slėgį galima sumažinti ir turėti ant kelio dangos nuleistus spyglius.

Tai vis dėlto, kurią padangą..?

Prieš pasirenkant, svarbu įvertinti, kuriam dangos tipui jūs labiausiai ruošiatės, ir kuris jums mažiau svarbus. Žiemą paviršius gali būti kuo įvairiausias: nuo sauso ar šlapio asfalto iki gilių pusnų, ir daugybė tarpinių variantų. Tam, kad prisitaikyti prie visų žiemos sąlygų, reikėtų turėti bent penkias poras skirtingų padangų. Siekiant tobulybės galima jas mainyti kekvieną žiemos dieną. Tačiau kelio danga ryte gali būti kitokia nei dieną ar vakare, arba varijuoti atkarpomis. Ieškant universalaus varianto reikia apsispręsti, kokios savybės yra svarbiausios ir kurias galima ignoruoti.

Greitis

Taigi, žiema sunkiau nuspėjama nei padangų raštai. Tiesa, pastarąsias suglaudina menkas pasirinkimas mūsų parduotuvėse. O žiemos išdaigas galima priimti su pagarba kaip  nedidelį iššūkį prieš savę – sotų, civilizuotą žmogų. Manau, būtų nesąmoninga iš žiemos norėti to, ką suteikia vasara. Visi mes žiemą tampame kiek kitokie. Štai lengvieji automobiliai turi didelę inertinę masę, todėl atsakingas vairuotojas slidžią žiemos dieną jį vairuoja daug mažesniu greičiu. Automobiliui paslydus, padariniai gali būti nelyginamai skaudesni nei nukritus nuo dviračio. Pėstieji taip pat nėra labai tvirti žiemą. Niekas turbūt nevaikšto su alpinistiniais batų apkaustais, ir apskritai retas renkasi apavą pagal pado protektorių. Sustabdžius dviratį dažnai paslystama padėjus pirmą koją ant žemės.

Ir visai normalu, jei slidi danga jusis net su tam skirtomis padangomis. Įvertinę tai, riedėsime lėčiau nei vasarą. Prieš posūkius gali tekti pristabdyti tam, kad išlikti kuo statesnėje padėtyje. Būtina jausti priekinio ir galinio rato stabdymo savybes; pradėjus slysti priekiniam ratui, vargu ar išsilaikysime stačiomis, o užblokavus galinį ratą, dar įmanoma išbalansuoti. Kai kuriais atvejais galinis stabdis gali tapti vieninteliu pasirinkimu. Ir iš viso stabdymas turi tapti kuo švelnesnis, jaučiant ribą, kada ratas užsiblokuoja ir slysdamas praranda savo išilgą trajektoriją. Ypatingai slidžiomis sąlygomis gali tekt įvertinti, ar apskritai stabdžiai yra naudotini. Labai svarbu justi savo ratų santykį su danga, ir tuo derinti savo važiavimo būdą net su tinkamiausiom padangom.

Pabaigai

Tęsiant apie greitį, normalu, jog taikantis prie žiemos būdo dažnai tapsime lėtesni. Tačiau ar lėteni už auto vairuotoją..? Net labai sunkią žiemą… Tam, kad tonas sverianti metalinė dėžė pajudėtų, gali tekti nusikasti sniegą, nusigramdyti apšąlusius stiklus, padūmyti tam, kad variklis įšiltų, kartais paprašyti kaimyno prikurti nusėdusį akumuliatorių, ar net pastumti, nes ratai prasisuka (jei turite mašiną arba mėgstate ryte pažiūrėti pro langą, lengvai suprantate apie šiuos žiemos malonumus). Išjudinus tą komfortabilią metalo masę ir išslydus iš kiemo, automobiliai tvarkingai stoja į lėtai slenkančią auto koloną. Tom sunkiom žiemos sąlygom net taip vadinamieji ereliai nuleidžia savo sparnus. Prie šviesoforo nuvalomi rasojantys langai, ir gerai jei nepamiršote pirštinių, nes per naktį įšalęs vairas gali rimtai nušaldyti pirštus. Ir jei tai vyksta Klaipėdos ribose, tai tikriausiai tikslą pasieksite su dar iki galo neįkaitusiu varikliu, aišku tik ne tuo atveju jei pusvalandį teko pastovėti kamštyje dėl kažkam įvykusios smulkios avarijos. Na, bet negaliu teigti, jog visas šis eigos kelias neteikia malonumo.

Dviratis, automobilis, viešasis transportas, – kiti sako, jog tai skonio reikalas. Bet siūlau pasvarstyti, gero ar blogo skonio reikalas, ypač turint omeny šiuos persirpusio vartotojiškumo ir fotelių laikus. Žinoma, daugelį mūsų būtų per anksti raginti vežti tris vaikus į darželį ant dviračio net vasarą, kaip tai įprasta Olandijoje ar Danijoje. Tačiau važiavimą vienam „komfortabilioje“ dėžėje, miesto ribose, jau labai sunku būtų gretinti su gero skonio pasirinkimu.

pabaiga