Liepos 062014
 

Dviračio mylėtojams išverčiau įkvepiantį straipsnelį. Tai britiška odė dviračiui, kuri įkvėpta Anglijoje šiom dienom vykstančiu Tour de France ir atkeliausiančiu į Londoną pirmadienį. Dar visai neseniai Londonas buvo atgrasus ir nedraugiškas dviračiams, nes jų čia paprasčiausiai nelabai ir buvo. Palengva iš kažkur jie pradėjo atsirasti. Pradžioje tarp vairuotojų (ypač taksistų) ir dviratininkų kunkuliavo daug pykčio bei nesutarimo. Tačiau anie pavargo.

8009097414_d9d6c1cbcc_z

 
Eismas Londone eilinę dieną
Liepos 052014
 

sviesa

Apie nuo Liepos 1-osios įsigaliojusį įstatymą, kuris dviratininkų vairuotojus net šviesios paros metu reikalauja dėvėti ryškiaspalvę liemenę arba turėti šviečiančius žibintus. Ir apie kitus pakeitimus, nesikabinėjant prie smulkmenų ir nesileidžiant į begalines interpretacijas..

Kaip siekiame saugumo

Ar dėl naujų reikalavimų tapsime saugesni? (Primenu, kad įstatymas reikalauja arba liemenės arba žibintų.) Dėl žibintų tai labai abejotina. Dauguma jų dienos metu paprasčiausiai neturi jokio efekto. O liemenė? Manau akivaizdu, kad ryškus rūbas daro mus matomesniais kelyje. Automobiliams privalomos šviesos dienos metu skandina smulkesnių eismo dalyvių matomumą kelyje, todėl žiūrint tiesmukai – reikalavimas dėvėti ryškiaspalvę liemenę turi loginį pagrindą. Tačiau ar tokiomis ir panašiomis priemonėmis turėtų būt gerinamas dviratinis saugumas? Na gal ir ne..

Balandžio 132014
 

Jau anksčiau rašiau apie savo pastebėjimus ir įspūdžius iš dviratinių kelionių Olandijoje. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti dar kai kuriais momentais, kurie dažnai lieka nepaminėti populiariojoje dviratinėje medijoje. Šį kartą apie tai, kuo skiriasi mūsų šalies olandiškos “gulbės” vairuotojas nuo olando, skubančio į darbą.

amsterdamas2

 

Lietuviškasis vairuotojas

Olandiškas tradicinis dviratis… Turbūt suprantate ką turiu omeny – gulbės linijų rėmas su aukštai iškeltu vairu, plati sėdynė – archaiškų dalių grėmėzdiškas dviratis.

Ir apie jų vairuotojus… Pažinojau bent dvi merginas, kurios šio tipo dviračius savotiškai fetišizavo. Šio tipo dviratis joms buvo asmeninio stiliaus, aprangos tęsinys. Plevėsuojanti suknia, į gėlėmis apkaišiotą dviračio krepšį tabaluojantis vintažinis rankinukas.

Gruodžio 022012
 
Kažkur tarp brendimo ir surimtėjimo.  Kiekvienas tai yra patyręs.. 

Seniai ieškojau progos parašyti filmo recenziją; tai mano pirmoji ant popieriaus sugulusi, pažiūrėjus Breaking Away. (Didelė garbė ją iškloti Velouoste).

Breaking Away – Peterio Yates‘o filmas, karaliaujantis visų laikų geriausių dviratinių filmų viršūnėse. Filmas gavo 15 apdovanojimų  (Oskarą, Auksinį Gaublį, BAFTA ir t.t.),  supažindino visuomenę su plentinukų kultūra bei  įkvėpė ne vieną atsisėsti ant dviračio.

 

Birželio 192012
 

Šis Andrew Gimson’o straipsnis “The bike whose theft keeps me awake at nights” populiariame Londono dienraštyje  pasirodė dar žiemą. Iš naujo jį prisiminiau; mat akis vis užkliūva už naujų istorijų apie pavogtus dviračius. Pamaniau, gal šios nuoširdžios emocijos dar kažkam pasirodys įkvepiančios pasirūpinti dviračio saugumu. Kol dar ne vėlu.. Apie spynas kartotis nesinori, Simas prieš porą metų jau buvo parašęs apie tai

……………………………………………………………………………………………………………

Šokas, sumišimas, nerimas, viltis, jog yra kažkoks nekaltas paaiškinimas ir, galų gale, suvokimas, jog  jo nėra. Štai tokie jausmai užplūdo mano apsvaigusią galvą, kai pasirodžiau Great Portland gatvėje, 10.30 vakaro – ir neradau savo dviračio.

Kovo 222012
 

‘Kultūra sukuria sistemą, bet ne atvirkščiai. Dviračių takų advokatai stengiasi sutrumpinti kelią; bando sukurti sistemą, kuri pakeis kultūrą. Tereikia tik pažvelgti į antidviratines apraiškas kurios plieskiasi interneto platybėse, kad įsitikinti, jog tai neveikia.’

Mighk Wilson žodžius, perfrazavau tik išbraukdamas žodį ‘Amerikos’.

(‘The culture creates the system, not the other way around. American bikeway advocates are attempting to take a short-cut; trying to build a system that will change the culture. One need only look at the anti-cyclist stories burning across the Web to see that isn’t working.’)

Šie žodžiai tinka bet kuriai šaliai. Apie ką aš čia?

Gruodžio 212011
 

Šios, mūsų 5-osios, dviratinės kelionės tikslas buvo pietiniai kraštai, pradedant mums jau pažįstamomis vietomis Prancūzijoje, Ispanijoje, ir tęsiant – Portugalija ir Maroku. (Apie mano ir Evulės ankstesnę kelionę galite rasti čia)

Prancūzija

Ispanija, Portugalija

Marokas

Lapkričio 112011
 

Pamenu nutikimą viename dviračių forume. Tema vadinosi „Girls in action“. Nežinau kodėl jie tarpusavyje bendrauja angliškai (forumas lietuviškas), bet sprendžiant iš pavadinimo ši tema buvo skirta nuotraukoms, kuriose merginos vairuoja dviračius. Šią skiltį pastebėjo viena nauja forumo mergina, kuri likusiems forumiečiams (visuma vyrai) ėmė reikšti jiems nesuprantamas pretenzijas. Kodėl nuotraukose merginos nuogos? Kodėl jos net nevairuoja dviračio? Dviratis nuotraukose yra, bet užima antraplanį ir visiškai neesminį vaidmenį. Jei esmė nuogume, tai kodėl kitoje temoje pavadinimu „LT riders in action“  vaikinai vairuoja dviračius apsirengę..? Niekas nesuprato, dėl ko piktinamasi ir „keliamos bangos“. Juk moteris savaime asocijuojasi su seksu. Tema vėliau buvo pervadinta į „Merginos ir dviračiai“ ir tada tarp pavadinimo ir turinio didesnės prieštaros neliko. Jei merginos, tai savaime aišku, kad nuogos… kaipgi kitaip..?

Rugsėjo 152011
 

Trumpėjant dienoms ir ilgėjant naktims nebėra jau taip jauku važinėtis dviračiu, tad keletas linksmų savigynos patarimų iš dar 1901 metais leisto anglų žurnalo-knygos “Pearson’s Magazine”. Kaip ir šiais laikais, taip ir praėjusio amžiaus pradžioje buvo pilna nenaudėlių, kurie vienaip ar kitaip norėjo kenkti dviratininkams. Tais laikais žmonės labiau pasitikėdavo savimi ir savo kumščiais, apsigindavo ir duodavo atkirtį visiems niekšeliams, nelaukdami jokios pagalbos iš šalies. Šiuos patarimus galima būtų pritaikyti ir šiuolaikiniame gyvenime.

Šios pamokėlės vaizdžiai parodo kaip greitis, gudrumas ir pats dviratis gali tapti gera savigynos priemone. XX a. pradžioje dviratis dar buvo retenybė ir prabangos daiktas, ne visi galėjo važinėti tokia transporto priemone, todėl daugelis ir kentėjo nuo visokių žulikų užpuolimo ir bandymų pagrobti dviratį.

Gegužės 262011
 

Apie Kauno dviračių maratoną buvo nemažai diskutuota Velouosto forume. Tai buvo tikrai vykęs renginys, kuriame keli forumiečiai pirmą kartą startavo Velouostas.lt komandos sudėtyje. Rezultatus, atsiliepimus bei kitas įdomybes galima sužinoti forumo susirašinėjimuose.

Algirdas, simas ir aš (garas) startavome sporto grupėje, Doncė – mėgėjų grupėje. Nipelis sporto grupėje važiavo individualiai, kadangi į forumą atėjo kiek vėliau ir nespėjo prisijungti prie komandos.

Tad keletas pastebėjimų…

Sporto grupė… Šioje grupėje startavo gana įvairaus lygio ir pajėgumo dviratininkai – nuo aktyviai sportuojančių profesionalų iki mėgėjiškai važinėjančių dviratininkų, kurie panoro save iš bandyti beveik 80 km ilgio žiedinėje trasoje.

Gegužės 052011
 

1. Stebėkite visus eismo dalyvius.

Važiuoti bendrame eisme nėra sudėtinga, jei ir yra pradžioje baimė, tai ji greitai praeina, pabandžius važiuoti gatvėmis ir teisingai elgiantis. Visada turite atsiminti – kelyje jūs ne vienas, su jumis važiuoja kiti dviratininkai, automobiliai, šalia jūsų vaikštinėja pėstieji. Nors būna, kad ir užsisvajojate, ir jaučiate važiavimo dviračiu malonumą, bet nereikia prarasti dėmesio, akies kraštelių visada stebėkite aplinką. Kiti geri žmonės dažnai įvairiais ženklais parodo apie galimą pavojų, tuos ženklus reikėtų suprasti ir atkreipti į juos dėmesį, pristabdyti iš anksto.

Vasario 142011
 
http://www.flickr.com/photos/newportcruisers/4755885682/in/photostream/

Micargi Rover iš NewportCruisers.com

 Vienas didžiausių gyvenimo Klaipėdoje privalumų yra jūra, tiksliau galimybė bet kuriuo metu atsidurti šalia šio širdžiai mielo gamtos kūrinio. Vieni jūrą pasiekia pėsčiomis, kiti važiuoja automobiliu, o dar kiti – dviračiu.  Aš tarp tų, kurie mina dviratį, bet ne šiaip kokį, o labiausiai tam pritaikytą „Beach Cruiser“, vadinu jį „pajūrio klajokliu“

Turbūt jau daugelis kelyje yra pastebėję lenktų formų dviračius storomis padangomis ir plačiais vairais. Šie dviračiai su komfortiška vertikalia sėdėsena yra geriausiai pritaikyti maloniems pasivažinėjimams jūros pakrante, bet dar nepelnytai užgožti įvairiausių rūšių „kalniečių” (nors Šatrija ir tolokai), taip pat hibridų ar dar kitokio plauko prekybcentrių pilkosios dviratės masės. Esu subjektyvus „pajūrio klajokliams“, bet tie, kas yra bandę pavažiuoti dviračiu jūros pakrante, žino, koks tai smagus jausmas, ir mane supras. 

Sausio 272011
 

Cyclocross – tai dviračių sporto disciplina, nekultyvuojama Lietuvoje, tačiau plačiai paplitusi pasauly, o ypač kitose Europos šalyse. Cyclocross rungtynės vyksta rudens ir žiemos metu. Lenktyniaujama ratais miške ar laukuose, įveikiant natūralias gamtines arba dirbtines kliūtis  – barjerai, rąstai. Ši sporto disciplina užgimė maždaug prieš 100 metų Europoje, esant poreikiui palaikyti sportinę formą žiemos ir rudens metu.


Seniau tam būdavo naudojami plentiniai, tik truputį paderinti, dviračiai; kalnų dviračio dar nebuvo. Istorijos tėkmėje cyclocross ir plento lenktynių disciplinos didžiaja dalimi liko užkonservuotos Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) taisyklėmis. Tačiau šiuo metu plentiniai ir cyclocross dviračiai yra įgavę šiek tiek skirtumų.  Modernus plentinis dviratis yra išvystytas iki labai siauro panaudojimo, lyg būtų skirtas tik profesionalioms varžyboms plente. Cyclocross,  nors ir išlaikęs savo plentinę prigimtį, liko plačiau pritaikomas.