Velouostas

Geg 102010
 

Galbūt renkamės naują dviratį, o parduotuvės jau spėjo atnaujinti prekes naujam sezonui. Mūsų miestas palyginus nedidelis, tačiau turi septynias dviračių parduotuves. Mes jas apėjome, ieškodami dviračio, tinkamo įprastiems poreikiams. Dairėmės plentinio dviračio, xc miško ar grubesnėms trasoms, ir universalaus turistinio dviračio, kuris , kaip ir visi kiti, yra nesunkiai priderinamas mūsų miesto gatvėms ir susisiekimui. Tipiškiems, gulbės formos miesto dviračiams, dėmesio neskyrėme dėl jų siauro panaudojimo ir kainos, dažnai prilygstančios platesnio panaudojimo dariniams. Masiškai paplitę hybrid taip pat nepatraukė mūsų dėmesio, nes visur jie vienodai randami, visi jie panašūs ir tipiškai pagadinti pigia amortizuojančia šake. Daug kam gali būti aktualios dviračių dalys, ar remonto paslaugos, tačiau mes nesismulkinome. Bet užfiksavome padangų modelius xc, plentui ir turizmui (į visiškai menkavertes nekreipėme dėmesio), taip pat pasižymėjome kitas pastebėtas dalis, kurios tiesiog krito mums į akį.

……………………………………..

„Dviračiai detalės remontas“

(Kulių Vartų 5)

Taip vadinasi anksčiau čia buvusi „Umarai“ parduotuvė. Pasikeitęs ne tik pavadinimas, bet ir interjeras, prekių ženklai. Dabar čia galima rasti rekreacinės serijos Univega miškinių dviratukų, o didžiausią vietą užima „gulbių“ būrys (kopenhagizuojamės!).

(Rekreaciniai xc modeliai pasižymi trumpesniu, mažiau sportinės, statesnės sedėsenos rėmu ir kaip jau įprasta, turi  pigias, mažai veiksmingas amortizuojančias šakes.)

Tiesa, aptikome vieną turistinės sandaros Bauer Idukah 550, su būgniniais stabdžiais, vidine bėgių sistema. Šis modelis skirtas miestui, turi įtartinus ratlankius, tad turizmui galime rekomenduoti ne daugiau nei kurį Panther modelį, kurių šioje parduotuvėje apstu.

Keisčiausiai toje „miestinukų“ krūvoje aptikti kelis titaninius Forti rėmus. 4t – lietuviška, klaipėdietiškos kilmės firma (!), gaminanti titano rėmus (!). Kataloge jų yra įvairių tipų, o taip pat įmanomas asmeninės geometrijos užsakymas.

(Trumpai apie titano rėmus. Per pastarajį dešimtmetį ištobulinus aliuminio ir karbono apdirbimo technologijas, jau retas gamintojas pasaulyje užsiima brangiu titano formavimu, kuris dar turi ir savo techninius apribojimus. Titanas vertinamas dėl savo ilgaamžiškumo ir komforto, kurį suteikia šios medžiagos elastingumas. Tačiau turi ir trūkumų; titanas yra sunkesnis lyginant su aliuminiu ar karbonu, o komfortiškas elastingumas nėra tinkamiausias sportiniam minimui. Tačiau visada yra šios medžiagos gerbėjų ir patrauklus jau tuo, kad tai ne masinis produktas.)

Titano rėmai pasaulinėje rinkoje dėl savo gamybos kaštų kainuoja daug. Klaipėdiečių 4t yra nedaug pigesni už pasaulyje pripažintus titano pionierius Lynskey. Lynskey, kaip ir priklauso titaniniams rėmams, be savo reputacijos, turi ir neribotą (angl. – lifetime) garantiją. Na, o 4t suteikia tik 5 metų garantiją. Keista, nes jau ir silpniausiais laikomiems aliuminiams rėmams dažnai suteikiamas ilgesnis garantijos laikas.

Kaip ten bebūtų “gulbių” apsiausty titanas atkreipė mūsų dėmesį. O plentinių ar xc padangų, kaip suprantama, čia neradome.

.

“Vasarė”

(Turgaus a. 25)

Buvo malonu šios parduotuvės internetiniame puslapyje rasti visą Fuji gamą – tai ir plentinukai, cyclocross, xc, fiksuotos pavaros ir net atskiro starto dviračių. Gaila, bet parduotuvėje geriausia, ką galima rasti, tai tik pigesnius Fuji xc modelius. Dėl užsakymų reikia tartis.

Čia neradome nei vieno turistinio dviračio, nebent į kelionę važiuotumėm su amortizuojančiu hybrid‘u, kurių čia kaip ir visur kitur, daug. Tiesa, aptikome vieną plentinuką Drag, bet šio gamintojo reputacija nėra plačiai nuskambėjusi, o kainos/ komplektacijos santykis tik vidutinis, tad daug dėmesio nekreipėme.

Dalys ir aksesuarai. Mums ši parduotuvė patiko tuo, kad galime rasti daug varžtų, ir visokios smulkmės, taip pat įvairiausių bagažinių. Be to, radome Kenda ir bekelės pionierių WTB padangų xc naudojimui.

.

“Dviratis tau”

(Taikos 32A)

Tarp mums mažiau įdomių Kalkhoff, Univega, čia randame rimtesnės sandaros Focus ir Specialized dviračių.

Maloni naujiena Lietuvoje, fitness stiliaus dviratis – Specialized Sirrus. Rimtos firmos, kokybiškas lengvas rėmas, paprasta ir be nukrypimų geometrija. Praktiškumo atžvilgiu smagu žiūrėti į pigiausius šios serijos modelius dėl patvarios ir pigiai aptarnaujamos ‘aštuntuko’ važiuoklės sistemos. Bagažinė, dar keletas pakeitimų ir gaunate eiklų kelioninį arkliuką… O jei jau gebate sumainyti padangas, smagu gali būti ne tik ant kieto pagrindo, bet ir miško takelyje. Jei nežinote, kokios paskirties dviratis jums reikalingas ir ieškote ‘kažko universalaus’, tai būtų tobulas pasirinkimas. Šiam dviračiui neradome lygių kainos, darnios komplektacijos, ir universalumo atžvilgiu.  Ir kaina prasideda tik nuo 1399lt. Panašu, kad daugiau iš dviračio už panašią kainą ir neįmanoma išgauti, tačiau įsigyti kokį kreivos paskirties mutantą, galima ir už daug brangiau.

(Fitness – plentinio dviračio geometrijos pagrindas, tačiau nuo pastaruoju metu ‘nusportiškėjusių’ grynakraujų plentinių, jis skiriasi kai kuriais praktiškam važiavimui parankiais dalykais  – talpina storesnes padangas, tiesus vairas, kartais komfortiškesnė rėmo geometrija. Specialized Sirrus – turbūt labiausiai pasaulyje paplitęs fitness tipo dviratis.)

Specialized Hardrock, Rockhopper rekreaciniai xc miškiniai dviratukai. Neabejojame dėl Specialized rėmų kokybės, tačiau jei į kalnų dviratį žiūrime iš praktinės, o ne iš parodomosios pusės, turėtumę vengti pigių modelių su SR Suntour šakėmis. (Jos mažai funkcionalios ir daugiau atlieka inkaro vaidmenį).

Tą patį galima pasakyti apie Focus –  Northern Lite, Fat Boy, Black Forest, Raven modelius. Tai dviračiai kurie paliko daug laimingų kroso važeivų tiek Klaipėdoje, tiek visoje Lietuvoje. Tiesa, visi Focus modeliai labai skiriasi savo komplektacijos išpildymu, kuris dar skiriasi priklausomai nuo modelio metų. Todėl rinktis reikėtų įdėmiai atsižvelgiant į tai ir į savo poreikius. Nestebina, kad, kaip ir visur, pigesni rekreaciniai xc modeliai turi prastas SR Suntour, ar kitas pigias amortizuojančias šakes.

Focus Arriba ir Corrente fitness’ai – galima alternatyva Sirrus’ui. Tik aukštesnės kainos dėl savo brangesnės plentinės važiuoklės komponentų, kurie, beje, turistiniam naudojimui ‘drožtųsi’ greičiau. Mes jų nesirinktumėme dėl Euroline ratlankių.

Čia taip pat vienintelė parduotuvė, kurioje radome grynakraujį ir kokybišką plentinį modelį – Focus Variado. Nieko neįprasto, tik visiškai pagrįsta kaina, už jau rinkoje pripažintą Focus kokybę.

Šioje parduotuvėje galima užsisakyti ir to, ko nėra parduotuvės salėje – reikiamo dydžio rėmą, ar kitą internete nusižiūrėtą Focus ar Specialized modelį. Tarp pastarųjų taip pat galima rasti cyclocross ir pirmuosius Lietuvoje pasirodžiusius 29erio modelius (Rockhopper Expert 29, Stumpjumper Comp 29). Taip pat įmanomi grupiniai dviračių pirkimai su nuolaida, susirinkus atitinkamam pirkėjų skaičiui.

Dalys ir aksesuarai. Čia radome beveik pilną Schwalbe xc padangų diapazoną; Smart Sam, Albert, Noby Nic, Rocketron, Racing Ralph, ir taip pat plentines Schwalbe Ultremo.

Taigi jau vien šios parduotuvės dėka, Klaipėdoje galime pažinti modernaus, kokybiško dviračio riedėjimą.

.

“Judėk pirmyn!”

(Taikos pr. 21)

Čia kaip ir kitur randame krūvą hybrid‘ų O tarp jų ir kalninių Ghost.

Dažnai Ghost vien komplektuojamos dalys yra vertos dviračio kainos. Tai jau įsisenėjusi tendencija rinkoje, kai net ant pigių rėmų kabinami neesminiai xt mazgai. Abejonių nekelia aukštesnės klasės Ghost modeliai. Tačiau sunku ką pasakyti apie pigesnius rekreacinius Ghost rėmus ir, naujos kartos RST šakes. Atsiliepimų apie juos rasime nebent tik tarp rytų Europos šalių pradedančių dviratininkų. Tačiau neatmetame galimybės, kad galbūt Ghost yra gera alternatyva taip pat vokiškos kilmės Focus‘ams.

Beje, Ghost turi platesnį asortimentą nei matome parduotuvės erdvėje, ir yra galimybė užsisakyti kažką iš katalogo. Pristatymo laikas – apie 2 savaitės.

Dalys ir aksesuarai. Čia irgi radome Schwalbe Racing Ralph, Smart Sam, ir taip pat galbūt gautume kažką iš plentinių serijos, jei tik užklaustume pardavėjo (neviskas lentynose).

.

“Dviratis plius”

(Taikos pr. 56)

Ši parduotuvė verta dėmesio, nes dviračių būrį papildo dar viena solidžia dviračio marke – Scott.  Vitrinoje randame kelioninės formos Sub40, ir Sportster modelius. Taip pat Scott rekreacinius xc modelius – Aspect, ir moteriškus Contesa. Scott kainos/ komplektacijos santykis mažiau palankus, lyginant su tuo, ką matėme kitų gamintojų modeliuose. Tačiau gražūs tie Scott, ypač moteriški modeliai.

Stinger, Bergamont išskirti reikėtų Cube rekreacinius xc modelius – Analog, Acid, Attention, Aspect.

Dalys ir aksesuarai. Radome Schwalbe Smart Sam, Space Pp padangų, taip pat Sigma kompiuteriukų. (Tiesa, mus pasiekė ne vienas gandas apie suprastėjusią Sigma kokybę). Užsakymai priimami nebent tik dėl reikiamo rėmo dydžio.

..

.

.

.

.

“Umarai”

(Taikos pr. 64)

Kaip kad buvo senose patalpose, taip ir čia, “Umarai” džiugina solidžių, rinkos standartus diktuojančių firmų – Giant, Trek – modeliais. Giant, kaip ir Specialized, džiugina tuo, kad laužo smulkesnių pardavėjų skleidžiamą mitą, ale rimtų firmų dviračiai perkainuoti ir reikia mokėti už vardą. Panašu, kad yra priešingai – didžiausios rinkos žaidėjų modernios gamyklos Taivanyje, gali sau leisti pateikti aukšto lygio produktą, tinkamai išskaičiuotą ir už pagrįstą kainą. (Na, gal tik apie Trek xc modelių kainą sunkiau tą pasakyti).

Visų firmų modelius ir dydžius galima užsakyti (truktų apie 2 savaites), paminėsime tik tai, kas mums užkliuvo parduotuvės salėje.

Giant Crs savo geometrija ir neabejotina rėmo kokybe puikiai atitinka mūsų turistinio dviračio sąvoką. Taip pat tai idealus pasirinkimas kasdieniam universaliam naudojimui. Deja, dažniau tam pasirenkami nereikalingi amortizuojantys “privalumai”. Tai puikus konkurentas Specialized Sirrus’ui iš “Dviratis tau”. Kadangi abu atitinka dažniausiai pasitaikančius universalaus dviračio poreikius, šiek tiek palyginkime. Sirrus truputį pranašesnis komplektacijos/ kainos atžvilgiu. Crs turi ilgesnę ratų bazę, dėl ko jis būtų ramesnio valdymo, mažiau jaustųsi kelio nelygumai, Sirrus priešingai – manevringesnis, jautresnis. Crs jau komplektuojamas su storesnėm padangom, tinkančiom miškeliams ir turizmui, Sirrus turi plonas, greitas plentines padangas, tačiau juk galima turėti kelis padangų komplektus ar paprašyti sukeisti prieš perkant. O lengviausia apsispręsti, išbandžius porą ratukų aplink parduotuvę.

Iš panašių universalių arkliukų dar radome Trek 7,3 ir Giant Ligero. Pastarasis turi vidines pavaros, generatorių stebulėje, purvasaugius ir bagažinę. Tinka tiems, kurie nemėgsta patys sau atsirinkti turistinių ar miestui skirtų priedų, ir jei tinka tai, kuo aprengė gamintojas – vertas savos kainos pasirinkimas.

Visiškai konkurencinga kaina pasižymi Giant rekreaciniai xc, taip pat gražūs ir saviti Mongoose Tyax. Iš rimtesnių xc salėje radome Trek 6300.

Dalys ir aksesuarai. Malonu rasti Abus spynas (būtina rimta apsauga bet kurios vertės dviračiui). Radome beveik pilną asortimentą Continental padangų. Turizmui neužmušamos Travel Contact. Plentinės: Ultra Gatorskin, naujosios Gator Hardshell, Sport Contact, Grand Prix 26“ ratams. Xc: Speed King, Race King. Ir taip pat Continental Cyclocross 700x42c (nelengva rasti panašios paskirties padangų 28” ratams). Taip pat ir Sigma kompiuteriai

Smagu. Jei Klaipėdoje tai būtų vienintelė dviračių parduotuvė, skųstis jau nebūtų kuo. Labai gaila, kad ši parduotuvė neturi savo internetinio puslapio.

.

“Dviračių serviso centras”

(Taikos pr. 40).

Čia kaip ir kitur radome rekreacinių Univega xc miškinukų, ir tarp jų Giant. Kaip jau pastebėjome, bet kuris Giant modelis bus vertas savo kainos, ypač turint omeny Giant reputaciją. Daugiau nieko įdomaus nepastebėjome, vieni hybrid‘ai. Dėl užsakymų galima bandyti tartis.

.

.


“Zeg dviračiai”

(Taikos pr. 66A)

Čia nieko įdomaus nepastebėjome, gal tik krūvą rekreacinių Bulls xc dviračių. Tačiau įsižiūrėjus atidžiau, jų kainos ir komplektacijos santykis netoks palankus, kaip kitur matytų miškinukų.

Dalys ir aksesuarai. Rimtesnių padangų neradome. Akį patraukė rimti Vaude kelioniniai krepšiai. Taip pat parduotuvėje galima rasti daug kitų smulkių dalių senesnės kartos dviračiams.

.

.



………………….

Apžvalgius parduotuves nuotaika – jūriška, sūriai gaivi. Viena vertus, iš pardavėjų jaučiama slogi nuotaika, dėl rinkoje įsivyraujančių tendencijų (mūsų tautiečiai gerai jaučiasi važinėdami vogtais dviračiais iš Vakarų šalių), o kita vertus, Klaipėdoje vien “Umarai” ir “Dviratis tau” parduotuvių dėka galime mėgautis rimtais moderniais ir pasaulyje pripažintos kokybės dviračiais už pagrįstą kainą: Giant, Trek, Specialized, Focus.. Ko galime daugiau norėt?

Kadangi mūsų apžvalga buvo paviršutinė, ir skirta tik bendram vaizdui, siūlome savo pastebėjimus ar diskusiją apie klaipėdietišką asortimentą pratęsti Velouosto forume. Nepirkime atsitiktinio dviračio, rinktis yra iš ko.

………………..

Apžvalgą atliko ir  parengė Zilas ir Simas V.

Kov 202010
 

Dauguma iš mūsų važiuodami dviračiu turbūt suprantame, kodėl ir kaip tai darome, kodėl mums kažkas patogu ir ko norėtume kitaip. Bet kas iš mūsų dviratinę idėją palaiko už savo buities ribų? Kalbant Lietuvos, pasaulio mastu, iš socialinės ar filosofinės pusės?

Šį kartą pristatome aktyvų dviratininką, vadinamą Andriuku Dviratuku, kuris dviratį  aprėpia dar ir kaip mūsų visuomenės sistemos, žmogiškąją dalį ir daugiau. Be savo techninių patarimų,  jis pažįstamas ir iš savo ideologinių raštų, kuriuos bemaž būtų galima vadinti dviratine Biblija. Kadangi socialinė ir politinė pusė plati ir galbūt ne šiam kartui,  Andriukas Dviratukas sutiko Velouostui atsakyti į keletą paprastų klausimų.

Ačiū Andriukui Dviratukui už lakius atsakymus, išmintį ir visiems, kad skaitote.

Kada pradėjote važiuoti dviračiu, koks buvo pirmasis dviratis?

Jis buvo vaikiškas. Nuo jo kritau daug, kol išmokau. Niekaip nesupratau, kaip jis laikosi ant ratų. Paskui tiesiog važiavau ir dar ilgai nesupratau kaip.

Dabar jau žinau kaip maždaug dviratis važiuoja. Tai užtruko ilgus metus.

Kaip tęsėsi jūsų tolimesnės pažintis su dviračiu?

Nėra jokios pažinties su dviračiu. Yra pasaulio pažinimas.

Kitiems žmonėms jį atstoja savo jausmų ir savęs pažinimas ir atsiribojimas nuo pasaulio.

Dviratinių kelionių prasme didžiausią naudą davė Vilniaus palaidas klubas. Kurį aprašau iškylų puslapyje: http://andrius.konferencijos.lt/iskylos

Pirmą kelionę su juo dariau iškarto ilgą – apie 120 km, šaltą vasario mėnesį. Nelenktyniavome. Bet tai buvo beveik kaip lenktynės. Važiavome kuo greičiau, vorele (sporte vadintume pelotonu). Niekas nenorėjo atsilikti. Visi paslapčia išnaudodavo kiekvieną progą sustoti bet kokia dingstimi. Tada pailsėdavom, bet vaidinom, kad nesiilsime ir nealsuojame.

Daugeliui žinomas tas nevilties jausmas, kad kelias niekuomet nepasibaigs. Be to, jis buvo nuolat į kalną, ypač, kai skubėjome ant nakties grįžti.

Ar dažnai keičiate dviračius ir jo dalis?

Kai buvau naujokas, man dalis keisdavo meistrai.

Brangiai už tai sumokėjau pinigais ir sugaištu laiku.

Kartą net galvą prasiskėliau į stovinčią geldą. Nes nukreipiau dėmesį į klybantį veleną.

Kiek dviračių turite?

Ne vieną.

Vienas iš jų visai kledaras. Matyt teks rėmą į laužą dėti. Kita vertus, jis važiuoja ir visai ne kledaras yra, nes nėra dviratyje kam sugesti. Jis net bėgių neturi. Tereikia vieną dalį gauti.

Jis tarybinių laikų gamybos. Nėra blogas. Ant naujoviško dviračio uždėjau jo padangą su kamera laikinai kaip atsarginę. Atlaiko. Jei reikės, ratą ar kitą dalį panaudosiu.

Pravartu turėti atsarginių dviračių ir dalių pasirinkimą po ranka. Tą seną Tarybinę padangą panaudojau, nes pristigau kamerų. Liko tik šita. O ji per plati nelenda į naujoviškas siauresnes padangas. Ratą paėmiau dar nuo kito dviračio, nes pro esamą ventilis nepakankamai ilgas išlenda – nepripūsi; ir truputį platesnis ratlankis šiai plačiai padangai.

Įvairovė – gerai. Kaupi. Paskui kažką gali pritaikyti.

Ar teko turėti dviratį kuris galbūt kažkuo nuvylė?

Ne.

Atvirkščiai: apsidžiaugiu, kad atsiranda patirtis.

Patirtis greitai rodo kurias dalis naudoti. Net ir blogą dviratį galiausiai perrenku kol taps geru ir galėsiu jį „padovanoti“ vagiui.

Dviratis gali nuvilti tiktai tuos, kuriems jis yra vienas, nedalijamas, nesuvokiamas.  Toks žmogus neįgalus. Jis verčiau meistrui nuneš, negu pats padangą pripūs.

Kas žino, tas pakeičia reikiamas dalis.

Kad dviratis nuviltų jis tūri būti visiškai nepravažiuojamas. Nežinau koks jis toks galėtų būti. Ir nepamenu tokių.

Gal treniruoklis.

Kokį atstumą vidutiniškai nuvažiuojate per mėnesį?

Apie 10000km per metus. Kiaurus metus.

Ar jums svarbi dviračio spalva?

Taip. Dviratis turi būti gražus.

Bet neverkšlenu dėl to. Svarbiau kokybė.

Kaip vadinate savo dviratį?

Dviratis.

Ar jūsų dviračiai turi vardus?

Nesąmonė.

Bet pravartu užrašyti ant jų kažką asmeniško. Tegul kiekvienas sprendžia savaip.

Ar kada užsiiminėjote dviračių sportu?

Taip.

Nuobodus dalykas. Visiškai nesupratau ko jie iš manęs nori. Kvailos treniruotės. Kvailas mynimas. – Ne apie reikalą.

Juokingas atvejis buvo, kai treneriai netikėtai pamatė, kad esu geriausias, greičiausias. Nors nebuvau ne iš tolo jų nužiūrėtas.  – Buvau „ne tas žmogus“. Jie iš anksto pasirinko kitą, jį rengė, ar dorojo. Staiga paaiškėjo, kad ne tą…

Nuo to laiko su manim jie nebekalbėjo. Bet aš ir nesiveržiau. Netrukus palikau juos.

Man vienodai: ar atbėgsiu pirmas ar paskutinis, ar išvis paklysiu.

Žaisti būna įdomu. Žaidime gali stengtis.

Bet sportas nėra žaidimas.

Kaip žiūrite į profesionalų dviračių sportą?

Dviratį mėgsta vos keletas. Kiti – karjeristai, automobilastai.

Ką manote apie dabartinį techninį dviračių progresą, apie rinkoje šiuo metu esančias dalis ir medžiagas?

Gali būti geriau. Valdo kvaili vadovai. Gerus daiktus „marina“. „Stumia“ šlamštą.

Geros įmonės bankrutuoja be jokio tam reikalo.

Jas superka masinio šlamšto gamintojai.

Apie progresą negaliu kalbėti. Dviratis – paprastas. Nėra ką labai tobulinti.

Variklio pritaisymas – nėra progresas, nes tampa nebe dviračiu.

O visokių smulkmenų tobulinti nėra kam. Daugelis gamina šlamštą.

Kiek galiu, pagaminu pats. – Žvaigždes, bagažines. Sudėtingesniam dalykui reikia skirti daugiau laiko. To nenoriu. O šiaip, galėčiau teoriškai tapti dviračių gamykla. Žinočiau ką ir kaip gaminti.

Medžiagas vertinu atsargiai. Anglies pluoštas yra pavojingas sveikatai, panašiai kaip azbestas. Jo atplaušos ypatingai smulkios. Jos skverbiasi net į kraujagysles. Labiausiai tos dulkės pavojingos gamybos metu. Bet ir padengtas laku, pavojus išlieka. Visada gali lūžti, aptrupėti… Be to, nepatvarus.

Metalas – mieliau.

Anglies pluoštas ir bet koks plastikas nesuyra chemiškai.  Jie subyra vis į smulkesnes daleles.

Gal turite mėgstamiausią dviračio markę?

Aš pats.

Dviratis tėra dalių kruva. Kiekvienas gamintojas surenka ir gerą ir blogą. Tobulos krūvos dar nemačiau: http://andrius.konferencijos.lt/dviratis/koks

Todėl renku juos pats: http://andrius.konferencijos.lt/dviratis#Dviratis

Ką manote apie naują dviratinę tendenciją, kai fiksuotos pavaros dviračiai naudojami susisiekimui?

Kaip minėjau, tokį turiu sukiužusį.

Jo privalumas – ne pavarų skaičius (1), bet kaina.

Jo negaila palikti gatvėje visai nepažįstamam vagiui.

Kas nori, tas naudoja tokį. Aš naudoju kitokį.

Svarbu naudoti ką nori ir ką gali.

Pirkti dar vieną „Kolhozniką“ tam tikslui neketinu. Kuo daugiau turto, tuo daugiau rūpesčių.

Kurias šalis esate aplankęs dviračiu?

Nedaug.

Netolimos praeities surašiau čia:

http://andrew.konferencijos.lt

Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Rusija, Karaliaučiaus sritis, Ispanija, Portugalija.

Smulkius vietinius pasivažinėjimus kitose šalyse neskaičiuojame.

Tarptautinės kelionės neturėtų būti vieninteliu gyvenimo tikslu. Kuo daugiau matai, tuo labiau viskas suvienodėja.

O jei kelis metus praleisi kelionėje, tai visai gali tapti niekam nereikalingas, pamiršęs net kas esi.

Taip nutiko kai kuriem žygio aplink pasaulį 2000 metų dalyviams. – Neprisitaikė.

Kuriose pasaulio ir Lietuvos vietose jums labiausiai patiko vairuoti dviratį?

Visiškai vienodai.

Yra gražių vietų visur.

Jei pradėsiu vardinti įsimintinas vietas, kai kurie žmonės manys, kad tik jų ir teverta ieškoti.

Lietuvoje vienoks grožis.

Portugalijoje – kitoks.

Gyventojų nuotaikomis galbūt labiausiai įsiminė Porto. Atsipalaidavęs, palankus miestas.

Na o Lietuvą visi pažįstat. Čia yra tiktai gamta (su šiukšlėmis). O žmonių nėra.

Koks buvo jūsų ilgiausios kelionės atstumas?

Apie 2500km dviračiu ir galbūt tiek pat viešuoju transportu.

Tai buvo apie Pirėnų pusiasalį su gabaliuku Ispaniškos Afrikos.

Kokį tolimiausią atstumą esate nuvažiavę per dieną?

240 km Kaunas-Klaipėda senuoju keliu.

Per tą dieną spėjau labai daug aplankyti, pavalgyti, pakalbėti, pasimaudyti.

Ji užtruko apie 16 valandų iki nakties.

Kiek sveria jūsų kelionės manta?

Nežinau. Gal 9kg. Dar 10kg vanduo.

Dviratis – ne daugiau 15kg.

Nedaug daiktų imu. Krepšiai pustušti.

Svarbiausias krovinys: 10L vandens. Plačiau čia: http://andrew.konferencijos.lt/iberia

Koks jūsų mėgstamiausias metų laikas važiuoti dviračiu ir kodėl?

Nėra tokio.

Žiema minkšta.

Rūdenį geltona ir tyku.

Vasarą randi atokių ežerų.

Pavasarį – saulė arba lietus.

Koks buvo jūsų nemaloniausias nuotykis su dviračiu?

12 chuliganų gauja Sevilijoje.

Nesuskaičiuojamos gaujos ir pavieniai kvailiai bei nusikaltėliai Lietuvoje.

Kritimų nuo dviračių ir traumų neskaičiuoju. Tai vieni iš malonesnių prisiminimų.

Ar mokate kokių dviratinių triukų?

Pašokti abiem ratais iš vietos. Pašokti į šoną.

Pavažiuoju ant priekinio rato, nenaudojant stabdžių.

Pavažiuoju ant galinio.

Užvažiuoju laipteliais aukštyn (nedaug), žemyn.

Nušoku nuo laiptelių. Bet nuo didelio aukščio neverta – pavojinga.

Kojos ant vairo (ne padais) ir paleidžiu rankas. (Labai pavojinga.)

Minu sedėdamas atbulai.

Minu, paleidęs rankas.

Viražai.

Kitų smulkmenų nevardiju. Su dideliu dviračiu daug nenuveiksi.

Reikia suvokti, kad stačiom sienom dviratis nėra pritaikytas važiuoti. Nedaryk ko negali, kas neįmanoma. Dviratis yra padarytas važiavimui. Jį ir lavink.

Vežu antrą dviratį.

Tempiu jį šalia, pats važiuoju.

Vežu savo krovinį, žmogų ir jo dviratį. Jam sugedo. O važiuoti reikia. Jo krovinis netilpo. Davėm kitiems dviratastams.

Darau kitus panašius vartotojiškus „triukus“.

Mėgstate važiuoti vienas ar su draugais?

Mėgstu ir vienas, ir grupėje.

Savaitgaliais važinėjamės:

http://andrius.konferencijos.lt/iskylos

Ar tenka kartais pasinaudoti viešuoju transportu, ar automobiliu?

Tik tarpmiestiniu.

http://andrius.konferencijos.lt/dviratis/gabenimas

Geldos neturiu, nevairuoju. Džiaugiuosi dėl to.

Turtui reikia tarnauti. Jau nekalbu, kad kiekvienas privalo jausti atsakomybę už turto perteklių… Tame tarpe ir už išmetamas dujas.

Klaipėdoje atsirado gausus pulkas naujų dviratininkų, ko jiems palinkėtumėte?

Nepažįstu jų. Todėl linkėti nesu linkęs nieko.

Bendrai, dviratininkui derėtų būti savarankiškam, drąsiam, nagingam, protingam.

Neimanoma viso šito tikėtis iš visų. Kokia tauta, toks ir vidutinis dviratininkas.

Gailma tikėtis, kad dviratininkas yra truputį geresnis, dėl savaiminės, savanoriškos atrankos pagal pomėgį, kuris skatina gerumą. Bet skirtumas nežymus.

Kuo daugiau dviratastų, tuo margesnė liaudis, tuo daugiau tautos atstovų ir labiau panaši į likusios tautos sudėtį. Nėra jie nei vienodi, nei vieningi. Kaip nėra tokia bet kokia žmonių minia.

O prašymą jiems turiu vieną:

http://andrius.konferencijos.lt/LDB

http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti#LDB

Išvaikyti „organizaciją“, kuri niekus veikia jų vardu.

Dėl to niekas labai nepagerės. Dviratis kaip važiavo, taip ir važiuos.

Bet bent iš vienos vietos kvailius išvytume. – Vis mažiau žalos.

Svarbiausias palinkėjimas būtų sukurti visuomenę. Jos Lietuvoje nėra. Yra nebent keletas pabirų bendruomenių. Yra dar susibūrimai, kurie galvoja esą bendruomenės ir neva jų kuitimasis tarpusavyje kažką esminio pasieks.

Vieni žmonės švaisto savo jėgas.

Dauguma – išvis nieko nesiekia, nusišalino nuo gyvenimo.

Spa 312009
 

Šį penktadienį, tarp Taikos pr. 21 ir 23 namų esančio išvažiavimo iš kiemo,  palikome „Kruviną dviratį“, kuris pravažiuojantiems dviratininkams primins apie iš kiemo išlekiančius automobilius ir dviratininko dviprasmiškas teises dviračio take. Dviračio stovėjimo vieta pasirinkta ne atsitiktinai. Šalia esančiame išvažiavime iš kiemo, vasarą, automobilis partrenkė nepilnametį dviratininką. Ikiteisminio tyrimo išvadoje dviratininkas buvo pripažintas kaltu, įvardinant raktikaulio lūžį kaip lengvą sužalojimą, o išvažiavimą iš kiemo kaip Ryšininkų g. sankryžą su Taikos prospektu. Akciją stebėtojų akimis aprašė Vakarų Ekspresas bei 15min, o iš mūsų pusės atrodė daugmaž taip:

Simas:

Akcijos „Kruvinas dviratis“ idėja užgimė Dviratono rūsyje, lygiai tą pačią dieną kai Dviratonas, S.Ružinskas, Milda prisidėjo formuluojant skundą dėl prokuratūros sprendimo. Mintis paprasta – „Kruvinas dviratis“, simbolizuojantis kruvinus eismo įvykius susijusius su dviračiais. Artėjanti Kritinė Masė buvo gera proga nušviesti šį įvykį plačiau.

Akcijos išpildymas turėjo įvykti tą pačią dieną kaip ir jos pristatymas. Kadangi dauguma mūsų turėjo nedaug laiko atitrūkti nuo kasdienių dienos darbų, buvo nedidelė tikimybė jog sklandžiai akcijai pritrūksime laiko.

Tą dieną apie pietus Valdas man pristatė savo aukojamą rusišką „Turist“ rėmą (kaip ir pastarasis, šie dviračiai labai dažnai turi linkusį rėmą šalia vairo kolonėlės…). Tiesa, dviračio ratai buvo pas Dviratoną. Tuo pačiu metu paaiškėjo kad „Balticum“ žurnalistai „Kruviną dviratį“ nori pamatyti anksčiau nei per Kritinę Masę. Teko nusileisti, ir laiko liko labai nedaug. Per valandą turėjau paimti iš Dviratono ratus, nupirkti grandinę, spyną, dažų, teptuką, ir plėvės (kurią dar neaišku buvo kam panaudosim, bet galėjo prireikti), ir su visais reikiamomis „Kruvino dviračio“ detalėmis atsidurti ties ta sankryža. Tai buvo tas retas atvejis, kai mašina dėl savo bagažinės buvo tinkamesnė transporto priemonė už dviratį. Kiekviena minutė buvo brangi, tačiau „Senukų“ personalas buvo labai nedarbingoje nuotaikoje. Aš buvau beveik vienintelis klientas parduotuvėje, todėl aptarnaujantis personalas buvo kažkur, bet ne salėje. O man reikėjo, kad atkirptų grandinės ir plėvės. Kai salėje neradau nieko kas man galėtų padėti, kreipiausi į tarnybinių patalpų vidų: „…Gal galėtumėte grandinės atkirpti…“. Išgirdau: „Galėtume…“, bet vėl nusistovėjo tyla be veiksmo… Dar kartą pasiteiravau: „Tai jei galėtumėte, gal galėtumėte…“, ir taip po truputi veiksmas išsikrutino. „Senukų“ personalas nekaltas, kad aš skubu ir mano tempas nesutampa su jų. Gerai, kad viską ko reikėjo supirkau vienoje vietoje, o ir Dviratonas jau buvo namie. Aliuminiai ratai pasirodė dar geros būklės, bet jau nebuvo laiko keisti juos į prastesnius.

kruvinas dviratis

Ženklas žymintis dviračio taką stovėjo labai tinkamoje vietoje „Kruvino dviračio“ „prišvartavimui“ (labai gerai, nes spėliojome ar rasime kur jį prirakinti). Milda ir Ieva savo baltomis rankomis ėmėsi bintuoti ir „kruvinti“ dviratį raudonais dažais, tuo tarpu kiti pamainomis bendravome su žurnalistais. Gera pamoka prieš panašias akcijas – turėti aiškias formuluotes kurias norima pateikti žiniasklaidai, ir nuo kurių priklausys nušviečiamo įvykio spalvos. Kadangi nieko konkretaus savo galvoje nebuvau spėjęs suformuoti, laimei S.Ružinskas ir Dviratonas turėjo ką pasakyti ir akcentus sudėjo taikliai.

Taigi, diena buvo saulėtai graži, „Kruvinas dviratis“ tikrai atrodė kruvinas, ir dar buvo likusi Kritinės Masės dalis, kuriai dar nebuvome surežisavę jokio akcijos spektaklio.

Valdas:

Buvome apsiskelbę, kad kruvinojo dviračio akcija vyks Kritinės Masės metu, tačiau dėl įvairių priežasčių pats dviratis buvo pastatytas anksčiau. Akcijai grėsė pavirtimas į stoviniavimą ir žvalgymąsi, visų akyse matant tą patį klausimą: „o tai ką dabar darom?“. Reikėjo greitai sugalvoti kokį nedidelį vaidinimą. Dar trečiadienį aptarinėjant galimus akcijos scenarijus vienas iš siūlytų variantų buvo apipiešti kreida gulintį dviratininką. Šis pasiūlymas tada buvo nurungtas kruvino dviračio idėjos, bet kodėl gi jo nepanaudojus vaidinimui sukurti. Jėga, planas yra, reikia tik kreidos. Čia pasirodo buvo silpnoji plano vieta – kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet stovėdami prie gigantiško prekybcentrio susidūrėm su kreidos trūkumo problema. OK. Planas B. Planas B? Velnias, plano B nėra. Na gerai nėra tai nėra, bet kažką daryt vistiek reikia. Pasiūliau pakoreguoti ankstesnį pasiūlymą ir vietoj vieno dviratininko apipiešimo tiesiog visiem Masės dalyviam sugulti ant išvažiavimo iš kiemo partrenkto dviratininko pozoj. Laimei mano mintį palaikė Milda ir kitų skepticizmas buvo nugalėtas. Darius rėžė prakalbą apie tai, kad šios Masės metu norim surengti akciją nukentėjusiam dviratininkui palaikyti ir visi susirinkusieji kviečiami prisijungti. Beliko tik sėsti ant dviračių ir išminti į trasą.

kruvino dviračio akcija

Pravažiavę Vėtrungę ėmėm dairytis idant nepražiosotumėm reikiamo išvažiavimo. Be reikalo. Atminančius mus pasitiko žurnalistų kameros prožektorius, tad pražiopsoti būtų buvę sunku. Žurnalistus iškart užsiundėm ant Ružinsko. Tada atsitiko tai ko baiminomės – visi stovėjo ir kažko laukė. Negerai, kur mūsų planuotas veiksmas? Pamačiau, kad nieko nebus – teks rodyt pavyzdį ir gult ant kelio. O jei nieks iš paskos nepaseks? Taip ir liksiu kaip durnelis vienas gulėt. Tikėjau kad bent Milda neturėtų nuvilt – blogiausiu atveju bus du durneliai… vis geriau negu vienas. Pasiguldžiau dviratį ir pats atguliau šalia. Pasirodo, pavyzdys buvo užkrečiamas ir aplink sugulė net daugiau dviratininkų nei tikėjaus. Gulėjau ten, žvelgiau į žvaigždes ir galvojau: „šaunu, akcija pavyko“.