Dar 1984 Lund universitete Švedijoje Leif Linderholm atliko tyrimą, kurio dalis buvo skirta nustatyti kaip šalia kelio esantis dviračių takas įtakoja dviratininkų saugumą sankryžose.
Taigi, palyginus su važiavimu gatve tiesiai, rizika patekti į avariją yra:
Ne viena studija yra padaryta norint ištirti kaip dviračių takų infrastruktūra padidina dviratininkų saugumą mieste. Patį rimčiausią ir išsamiausią tyrimą 2006-aisiais metais atliko danai. Buvo ištirta virš 8500 eismo įvykių Kopenhagoj prieš ir po tam tikros dviračių tako atkarpos atsiradimo. Taipogi buvo apklausta virš 1000 dviratininkų siekiant išsiaiškinti ar jie jaučiasi saugesni važiuodami dviračių takais nei važiuodami gatve.
Pasirodo nutiesus dviračių takus atkarpose tarp sankryžų avarijų skaičius sumažėjo nuo 4 iki 10 %, priklausomai nuo to ar tai buvo dviračiams skirta eismo juosta ar atskirtas nuo eismo dviračių takas. Tačiau sankryžose avarijų skaičius išaugo 18 %. Susumavus išeina, kad dviratininkų avarijų ir sužalojimų kiekis išaugo 9 – 10 %.
Kita vertus, apklausos parodė, kad nepaisant išaugusio avaringumo dviratininkai dviračių takuose jaučiasi saugesni. To padidėjusio saugumo jausmo rezultatas: 18 – 20 % padidėjęs dviratininkų skaičius ir 9 – 10 % sumažėjęs automobilių eismas. Taigi danai padarė išvadą – kadangi bendras dviratininkų skaičius padidėjo gerokai daugiau nei sužalotų žmonių skaičius tai dviračių takus tiesti apsimoka…