Kov 202010
 

Dauguma iš mūsų važiuodami dviračiu turbūt suprantame, kodėl ir kaip tai darome, kodėl mums kažkas patogu ir ko norėtume kitaip. Bet kas iš mūsų dviratinę idėją palaiko už savo buities ribų? Kalbant Lietuvos, pasaulio mastu, iš socialinės ar filosofinės pusės?

Šį kartą pristatome aktyvų dviratininką, vadinamą Andriuku Dviratuku, kuris dviratį  aprėpia dar ir kaip mūsų visuomenės sistemos, žmogiškąją dalį ir daugiau. Be savo techninių patarimų,  jis pažįstamas ir iš savo ideologinių raštų, kuriuos bemaž būtų galima vadinti dviratine Biblija. Kadangi socialinė ir politinė pusė plati ir galbūt ne šiam kartui,  Andriukas Dviratukas sutiko Velouostui atsakyti į keletą paprastų klausimų.

Ačiū Andriukui Dviratukui už lakius atsakymus, išmintį ir visiems, kad skaitote.

Kada pradėjote važiuoti dviračiu, koks buvo pirmasis dviratis?

Jis buvo vaikiškas. Nuo jo kritau daug, kol išmokau. Niekaip nesupratau, kaip jis laikosi ant ratų. Paskui tiesiog važiavau ir dar ilgai nesupratau kaip.

Dabar jau žinau kaip maždaug dviratis važiuoja. Tai užtruko ilgus metus.

Kaip tęsėsi jūsų tolimesnės pažintis su dviračiu?

Nėra jokios pažinties su dviračiu. Yra pasaulio pažinimas.

Kitiems žmonėms jį atstoja savo jausmų ir savęs pažinimas ir atsiribojimas nuo pasaulio.

Dviratinių kelionių prasme didžiausią naudą davė Vilniaus palaidas klubas. Kurį aprašau iškylų puslapyje: http://andrius.konferencijos.lt/iskylos

Pirmą kelionę su juo dariau iškarto ilgą – apie 120 km, šaltą vasario mėnesį. Nelenktyniavome. Bet tai buvo beveik kaip lenktynės. Važiavome kuo greičiau, vorele (sporte vadintume pelotonu). Niekas nenorėjo atsilikti. Visi paslapčia išnaudodavo kiekvieną progą sustoti bet kokia dingstimi. Tada pailsėdavom, bet vaidinom, kad nesiilsime ir nealsuojame.

Daugeliui žinomas tas nevilties jausmas, kad kelias niekuomet nepasibaigs. Be to, jis buvo nuolat į kalną, ypač, kai skubėjome ant nakties grįžti.

Ar dažnai keičiate dviračius ir jo dalis?

Kai buvau naujokas, man dalis keisdavo meistrai.

Brangiai už tai sumokėjau pinigais ir sugaištu laiku.

Kartą net galvą prasiskėliau į stovinčią geldą. Nes nukreipiau dėmesį į klybantį veleną.

Kiek dviračių turite?

Ne vieną.

Vienas iš jų visai kledaras. Matyt teks rėmą į laužą dėti. Kita vertus, jis važiuoja ir visai ne kledaras yra, nes nėra dviratyje kam sugesti. Jis net bėgių neturi. Tereikia vieną dalį gauti.

Jis tarybinių laikų gamybos. Nėra blogas. Ant naujoviško dviračio uždėjau jo padangą su kamera laikinai kaip atsarginę. Atlaiko. Jei reikės, ratą ar kitą dalį panaudosiu.

Pravartu turėti atsarginių dviračių ir dalių pasirinkimą po ranka. Tą seną Tarybinę padangą panaudojau, nes pristigau kamerų. Liko tik šita. O ji per plati nelenda į naujoviškas siauresnes padangas. Ratą paėmiau dar nuo kito dviračio, nes pro esamą ventilis nepakankamai ilgas išlenda – nepripūsi; ir truputį platesnis ratlankis šiai plačiai padangai.

Įvairovė – gerai. Kaupi. Paskui kažką gali pritaikyti.

Ar teko turėti dviratį kuris galbūt kažkuo nuvylė?

Ne.

Atvirkščiai: apsidžiaugiu, kad atsiranda patirtis.

Patirtis greitai rodo kurias dalis naudoti. Net ir blogą dviratį galiausiai perrenku kol taps geru ir galėsiu jį „padovanoti“ vagiui.

Dviratis gali nuvilti tiktai tuos, kuriems jis yra vienas, nedalijamas, nesuvokiamas.  Toks žmogus neįgalus. Jis verčiau meistrui nuneš, negu pats padangą pripūs.

Kas žino, tas pakeičia reikiamas dalis.

Kad dviratis nuviltų jis tūri būti visiškai nepravažiuojamas. Nežinau koks jis toks galėtų būti. Ir nepamenu tokių.

Gal treniruoklis.

Kokį atstumą vidutiniškai nuvažiuojate per mėnesį?

Apie 10000km per metus. Kiaurus metus.

Ar jums svarbi dviračio spalva?

Taip. Dviratis turi būti gražus.

Bet neverkšlenu dėl to. Svarbiau kokybė.

Kaip vadinate savo dviratį?

Dviratis.

Ar jūsų dviračiai turi vardus?

Nesąmonė.

Bet pravartu užrašyti ant jų kažką asmeniško. Tegul kiekvienas sprendžia savaip.

Ar kada užsiiminėjote dviračių sportu?

Taip.

Nuobodus dalykas. Visiškai nesupratau ko jie iš manęs nori. Kvailos treniruotės. Kvailas mynimas. – Ne apie reikalą.

Juokingas atvejis buvo, kai treneriai netikėtai pamatė, kad esu geriausias, greičiausias. Nors nebuvau ne iš tolo jų nužiūrėtas.  – Buvau „ne tas žmogus“. Jie iš anksto pasirinko kitą, jį rengė, ar dorojo. Staiga paaiškėjo, kad ne tą…

Nuo to laiko su manim jie nebekalbėjo. Bet aš ir nesiveržiau. Netrukus palikau juos.

Man vienodai: ar atbėgsiu pirmas ar paskutinis, ar išvis paklysiu.

Žaisti būna įdomu. Žaidime gali stengtis.

Bet sportas nėra žaidimas.

Kaip žiūrite į profesionalų dviračių sportą?

Dviratį mėgsta vos keletas. Kiti – karjeristai, automobilastai.

Ką manote apie dabartinį techninį dviračių progresą, apie rinkoje šiuo metu esančias dalis ir medžiagas?

Gali būti geriau. Valdo kvaili vadovai. Gerus daiktus „marina“. „Stumia“ šlamštą.

Geros įmonės bankrutuoja be jokio tam reikalo.

Jas superka masinio šlamšto gamintojai.

Apie progresą negaliu kalbėti. Dviratis – paprastas. Nėra ką labai tobulinti.

Variklio pritaisymas – nėra progresas, nes tampa nebe dviračiu.

O visokių smulkmenų tobulinti nėra kam. Daugelis gamina šlamštą.

Kiek galiu, pagaminu pats. – Žvaigždes, bagažines. Sudėtingesniam dalykui reikia skirti daugiau laiko. To nenoriu. O šiaip, galėčiau teoriškai tapti dviračių gamykla. Žinočiau ką ir kaip gaminti.

Medžiagas vertinu atsargiai. Anglies pluoštas yra pavojingas sveikatai, panašiai kaip azbestas. Jo atplaušos ypatingai smulkios. Jos skverbiasi net į kraujagysles. Labiausiai tos dulkės pavojingos gamybos metu. Bet ir padengtas laku, pavojus išlieka. Visada gali lūžti, aptrupėti… Be to, nepatvarus.

Metalas – mieliau.

Anglies pluoštas ir bet koks plastikas nesuyra chemiškai.  Jie subyra vis į smulkesnes daleles.

Gal turite mėgstamiausią dviračio markę?

Aš pats.

Dviratis tėra dalių kruva. Kiekvienas gamintojas surenka ir gerą ir blogą. Tobulos krūvos dar nemačiau: http://andrius.konferencijos.lt/dviratis/koks

Todėl renku juos pats: http://andrius.konferencijos.lt/dviratis#Dviratis

Ką manote apie naują dviratinę tendenciją, kai fiksuotos pavaros dviračiai naudojami susisiekimui?

Kaip minėjau, tokį turiu sukiužusį.

Jo privalumas – ne pavarų skaičius (1), bet kaina.

Jo negaila palikti gatvėje visai nepažįstamam vagiui.

Kas nori, tas naudoja tokį. Aš naudoju kitokį.

Svarbu naudoti ką nori ir ką gali.

Pirkti dar vieną „Kolhozniką“ tam tikslui neketinu. Kuo daugiau turto, tuo daugiau rūpesčių.

Kurias šalis esate aplankęs dviračiu?

Nedaug.

Netolimos praeities surašiau čia:

http://andrew.konferencijos.lt

Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Rusija, Karaliaučiaus sritis, Ispanija, Portugalija.

Smulkius vietinius pasivažinėjimus kitose šalyse neskaičiuojame.

Tarptautinės kelionės neturėtų būti vieninteliu gyvenimo tikslu. Kuo daugiau matai, tuo labiau viskas suvienodėja.

O jei kelis metus praleisi kelionėje, tai visai gali tapti niekam nereikalingas, pamiršęs net kas esi.

Taip nutiko kai kuriem žygio aplink pasaulį 2000 metų dalyviams. – Neprisitaikė.

Kuriose pasaulio ir Lietuvos vietose jums labiausiai patiko vairuoti dviratį?

Visiškai vienodai.

Yra gražių vietų visur.

Jei pradėsiu vardinti įsimintinas vietas, kai kurie žmonės manys, kad tik jų ir teverta ieškoti.

Lietuvoje vienoks grožis.

Portugalijoje – kitoks.

Gyventojų nuotaikomis galbūt labiausiai įsiminė Porto. Atsipalaidavęs, palankus miestas.

Na o Lietuvą visi pažįstat. Čia yra tiktai gamta (su šiukšlėmis). O žmonių nėra.

Koks buvo jūsų ilgiausios kelionės atstumas?

Apie 2500km dviračiu ir galbūt tiek pat viešuoju transportu.

Tai buvo apie Pirėnų pusiasalį su gabaliuku Ispaniškos Afrikos.

Kokį tolimiausią atstumą esate nuvažiavę per dieną?

240 km Kaunas-Klaipėda senuoju keliu.

Per tą dieną spėjau labai daug aplankyti, pavalgyti, pakalbėti, pasimaudyti.

Ji užtruko apie 16 valandų iki nakties.

Kiek sveria jūsų kelionės manta?

Nežinau. Gal 9kg. Dar 10kg vanduo.

Dviratis – ne daugiau 15kg.

Nedaug daiktų imu. Krepšiai pustušti.

Svarbiausias krovinys: 10L vandens. Plačiau čia: http://andrew.konferencijos.lt/iberia

Koks jūsų mėgstamiausias metų laikas važiuoti dviračiu ir kodėl?

Nėra tokio.

Žiema minkšta.

Rūdenį geltona ir tyku.

Vasarą randi atokių ežerų.

Pavasarį – saulė arba lietus.

Koks buvo jūsų nemaloniausias nuotykis su dviračiu?

12 chuliganų gauja Sevilijoje.

Nesuskaičiuojamos gaujos ir pavieniai kvailiai bei nusikaltėliai Lietuvoje.

Kritimų nuo dviračių ir traumų neskaičiuoju. Tai vieni iš malonesnių prisiminimų.

Ar mokate kokių dviratinių triukų?

Pašokti abiem ratais iš vietos. Pašokti į šoną.

Pavažiuoju ant priekinio rato, nenaudojant stabdžių.

Pavažiuoju ant galinio.

Užvažiuoju laipteliais aukštyn (nedaug), žemyn.

Nušoku nuo laiptelių. Bet nuo didelio aukščio neverta – pavojinga.

Kojos ant vairo (ne padais) ir paleidžiu rankas. (Labai pavojinga.)

Minu sedėdamas atbulai.

Minu, paleidęs rankas.

Viražai.

Kitų smulkmenų nevardiju. Su dideliu dviračiu daug nenuveiksi.

Reikia suvokti, kad stačiom sienom dviratis nėra pritaikytas važiuoti. Nedaryk ko negali, kas neįmanoma. Dviratis yra padarytas važiavimui. Jį ir lavink.

Vežu antrą dviratį.

Tempiu jį šalia, pats važiuoju.

Vežu savo krovinį, žmogų ir jo dviratį. Jam sugedo. O važiuoti reikia. Jo krovinis netilpo. Davėm kitiems dviratastams.

Darau kitus panašius vartotojiškus „triukus“.

Mėgstate važiuoti vienas ar su draugais?

Mėgstu ir vienas, ir grupėje.

Savaitgaliais važinėjamės:

http://andrius.konferencijos.lt/iskylos

Ar tenka kartais pasinaudoti viešuoju transportu, ar automobiliu?

Tik tarpmiestiniu.

http://andrius.konferencijos.lt/dviratis/gabenimas

Geldos neturiu, nevairuoju. Džiaugiuosi dėl to.

Turtui reikia tarnauti. Jau nekalbu, kad kiekvienas privalo jausti atsakomybę už turto perteklių… Tame tarpe ir už išmetamas dujas.

Klaipėdoje atsirado gausus pulkas naujų dviratininkų, ko jiems palinkėtumėte?

Nepažįstu jų. Todėl linkėti nesu linkęs nieko.

Bendrai, dviratininkui derėtų būti savarankiškam, drąsiam, nagingam, protingam.

Neimanoma viso šito tikėtis iš visų. Kokia tauta, toks ir vidutinis dviratininkas.

Gailma tikėtis, kad dviratininkas yra truputį geresnis, dėl savaiminės, savanoriškos atrankos pagal pomėgį, kuris skatina gerumą. Bet skirtumas nežymus.

Kuo daugiau dviratastų, tuo margesnė liaudis, tuo daugiau tautos atstovų ir labiau panaši į likusios tautos sudėtį. Nėra jie nei vienodi, nei vieningi. Kaip nėra tokia bet kokia žmonių minia.

O prašymą jiems turiu vieną:

http://andrius.konferencijos.lt/LDB

http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti#LDB

Išvaikyti „organizaciją“, kuri niekus veikia jų vardu.

Dėl to niekas labai nepagerės. Dviratis kaip važiavo, taip ir važiuos.

Bet bent iš vienos vietos kvailius išvytume. – Vis mažiau žalos.

Svarbiausias palinkėjimas būtų sukurti visuomenę. Jos Lietuvoje nėra. Yra nebent keletas pabirų bendruomenių. Yra dar susibūrimai, kurie galvoja esą bendruomenės ir neva jų kuitimasis tarpusavyje kažką esminio pasieks.

Vieni žmonės švaisto savo jėgas.

Dauguma – išvis nieko nesiekia, nusišalino nuo gyvenimo.


  6 Atsakymai temai “Velouostas kalbina. Andriukas Dviratukas”

  1. Koks Andriuko Dviratuko tikrasis pilnas vardas?

  2. Eduardas Kriščiūnas berods :/

  3. Ne, ne Eduardas Kriščiūnas. Tikrojo vardo Andriukas neskelbia ir neleidžia to daryti kitiems. Manyčiau, kad tai tam tikra paranojos forma. 😉
    Kažkada Frank Wurft paskelbė jo vardą su pavarde, tai po to po teismus buvo užtampytas dėl asmens duomenų paviešinimo. Frankas teismą pralošė, bet dėl senaties baudos nemokėjo.

  4. Jeigu Frank Wurft baustas, reiškia tikrai Frank yra blogas, žiaurus žmogus.
    O koks tikrasis jūsų vardas Edas?
    Ir koks tikrasis jūsų vardas Urtė?
    Gal irgi tam tikros formos paranojikai?
    Tikrai jo vardas Eduardas Kriščiūnas.
    Bet kam jums to liguistai, paranojiškai reikia?
    Jam geriausiai tinka Andriukas dviratukas. Vadinti jį kitaip nėra jokio reikalo ir būtų nesąmonė. Tas pats kas Frank Wurft vadinti Dalia Grybauskaite. Patys pagalvokite kokia iš Frank Dalia.

  5. Andriukas dviratukas ir vėl pelnė aukščiausią šalies, o gal net ir visų laikų viso pasaulio apdovanojimą. Jokį kitą puslapį niekas netrynė 2 kartus.
    Sukčių nevilties protrukis – geriausias pripažinimas.

    Ištrynė ir puslapius, ir abi konferencijas (susirašinėjimą elektroniniu paštu „Dviratis“ ir „Bendrijos“).
    Tad, visos nuorodos čia ir ten išlikę adresai nebegalioja. Juos užgrobė valdžios meilė. Neįlipkite į ją. Sunkiai nusivalo.

    Andriuko puslapis buvo:
    – dviratis.lt/andrius iki 2007 metų gruodžio.
    – andrius.konferencijos.lt ir andrew.konferencijos.lt iki 2015 metų lapkričio.
    Ištrynė valdžios mylėtojai, tų sričių valdytojai.
    Tai rodo jo didelę svarbą ir sėkmę.
    Darysiu naują vėl.
    Kas nori talpinti šio auksinio puslapio nuorašą ir tokiu būdų prisiglausti prie šio pasaulio stebuklo, pasišildyti jo spindesyje rašykite Andriukui. Tepaspringsta valdžia ir visos jos prielipos dar gausesniu jo puslapių kiekiu.

    Andriuko dėka:
    – Beveik laimėjome vėplą, apsimetelį prezidentą Puteikį. Jei tik Ropė netrukdytų.
    – Nugalėjome nusikaltėlį Artūrą Zuoką.
    – Laimėjome 4 vėplų vietas Vilniaus savivaldybėje.
    – Laimėsime dar daugiau Seime 2016 metais.
    – Nugalėsime nusikaltėlę prezidentę Dalią Grybauskaitę.

    Prisijunk prie vėplų partijos „Lietuvos Sąrašas“ (lietuvossarasas.lt). Apvalyk ją nuo sukčių, žioplių. Pakeisk vadovus. Pakeisk ją savimi.
    Arba daryk savo, jei gali suburti daugiau žmonių ir eik į rinkimus, eik valdžion.
    Tik, su nauja, nuosava partija nesuskaldyk balsų.

  6. Už ką balsuoti?

 Komentuoti

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)