Sau 272011
 

Cyclocross – tai dviračių sporto disciplina, nekultyvuojama Lietuvoje, tačiau plačiai paplitusi pasauly, o ypač kitose Europos šalyse. Cyclocross rungtynės vyksta rudens ir žiemos metu. Lenktyniaujama ratais miške ar laukuose, įveikiant natūralias gamtines arba dirbtines kliūtis  – barjerai, rąstai. Ši sporto disciplina užgimė maždaug prieš 100 metų Europoje, esant poreikiui palaikyti sportinę formą žiemos ir rudens metu.


Seniau tam būdavo naudojami plentiniai, tik truputį paderinti, dviračiai; kalnų dviračio dar nebuvo. Istorijos tėkmėje cyclocross ir plento lenktynių disciplinos didžiaja dalimi liko užkonservuotos Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) taisyklėmis. Tačiau šiuo metu plentiniai ir cyclocross dviračiai yra įgavę šiek tiek skirtumų.  Modernus plentinis dviratis yra išvystytas iki labai siauro panaudojimo, lyg būtų skirtas tik profesionalioms varžyboms plente. Cyclocross,  nors ir išlaikęs savo plentinę prigimtį, liko plačiau pritaikomas.

Nemanau, kad mums gali būti įdomi cyclocross sporto disciplina. Tačiau cyclocross tipo dviratis gali būti vertas dėmesio. Šio straipsnio tema – cyclocross galimybės ir universalūs poreikiai.

Cyclocross plente

Ar galima iš cyclocross tikėtis pilnaverčio plentinio dviračio, išlyginus esminį jų skirtumą – padangas?

Krosinis dviratis paprastai komplektuojamas su grubiom 30-35mm pločio padangom, tokios yra naudojamos purvinose cyclocross lenktynėse. Pakeitus į plonytes plentines, tarp padangų ir rėmo lieka apie keli cm tarpai. Palyginimui, šiuolaikinio plentinio dviračio rėmas glaudžiai apima net 25mm gumas. Dėl putlesnio rėmo cycloross galima vertinti kaip mažiau aerodinamišką. Bet tikriausiai ne tiek, jog šis skirtumas būtų apčiuopiamas, jei jūsų vidutinis greitis nesiekia bent  40km/h, ir turės nedaug žymesnę vertę nei marškinėlių raukšlės kartu su plaukotom neskustom kojom.

foto šaltinis http://www.bikeradar.com/road/news/article/pro-bike-servais-knavens-milram-focus-mares-paris-roubaix-25715

Skiriasi šių dviračių rėmo svoriai. Cyclocross rėmas kartu su šake gali būti 500g sunkesnis nei plentinio, lyginant to pačio lygio modelius. Panašiai sveria pilna 0,5l dviratinė gertuvė. Šio svorio įtaką rezultatams galima bandyti apčiuopti šia skaičiuokle.

Žymiausią ir juntamą įtaką lemia geometrijų skirtumas. Krosinis dažniausiai turi ~2cm ilgesnį galinį trikampį, todėl dėl pailgėjusios ratų bazės cyclocross valdymas mažiau aštrus, o važiavimas grubesniu asfaltu švelnesnis. Prie švelnesnio cyclocross valdymo prisidės šiam dviračiui būdingas nuolaidesnis šakės pasvirimo kampas. Ir jei būti smulkmeniškam, derėtų pridurti teorinį faktą, jog ilgesnė ratų bazė profesionaliam sportininkui reiškia slogesnį įsibėgėjimą ir lipimą į įkalnes.

Be padangų  gali tekt pakeisti žvaigždes – krosiniai komplektuojami su truputį lengvesniu bėgių perdavimu; dažniausiai iki 50 dantukų ant išorinės priekinės žvaigždės. Visos kitos dalys cyclocross komplektacijoje, netgi ratai, yra plentinės grupės (išskyrus tik dabar atsirandančius, bet rečiau naudojamus specialiai krosinius modelius).

Vargu ar cyclocross rėmas būtų apčiuopiamai lėtesnis olimpinių sekundžių neskaičiuojančiam važeivai, o gal net priešingai – dažnose situacijose sutaupantis jėgų ant grubesnio asfalto ar ilgesniame kely. Netgi kalbant apie profesionalų sportą; cyclocross rėmas yra įprastas pasirinkimas Paryžius-Rubė plento lenktynėse.

Servais Knaven’s Milram Focus Mares, Paris-Roubaix, foto šaltinis http://www.bikeradar.com/road/news/article/pro-bike-servais-knavens-milram-focus-mares-paris-roubaix-25715

Cyclocross miške

Europa ilgą laiką gyveno be kalnų dviračio, todėl klasikinis plento dviratis buvo naudojamas visiems gyvenimo atvejams. O Amerikoje, net atsiradus kalnų dviračio sąvokai, kiti tikino, kad su plentiniu dviračiu ir plikomis padangomis galima greičiau prasilėkti miške nei su specializuotu kalnų dviračiu – „Mountain Bikes: Who Needs Them?“. Tuo metu kalnų dviratis nebuvo tiek ištobulintas kaip šiuo metu, tačiau „Rough riders“ klubas‘ iki šiol gyvas – „Any bike, anywhere“.

Kokius riedėjimo skirtumus lems cyclocross geometrija, lyginant su kalnų dviračiu? Jei modernaus plentinio ir cyclocross geometrija skiriasi nežymiai, šiuolaikinis kalnų dviratis skiriasi iš esmės.

Nors cyclocross, gabus įveikti švelnesnes kalnų dviračių trasas, priskirtinas cross country disciplinai, tačiau daugelyje atkarpų jis gali likti daug lėtesnis lyginant su moderniu kalnų dviračiu. Dėl trumpesnės ratų bazės, plonesnių padangų, amortizacijos nebuvimo cyclocross mažiau stabilus didesniame greityje riedant per šaknis, akmenis ir kita grubesne danga. Nelygumai gali būti amortizuojami važeivos kūnu, o tai reikalauja papildomų fizinių sąnaudų; kalnų dviratyje tai atlieka amortizaciniai sprendimai.

Geometrijos skirtumai – modernus kalnų dviratis turi ilgą viršutinį vamzdį ir trumpą vairo iškyšą – tiesus vairas nedaug atitolęs nuo šakės ašies todėl valdymas yra tiesmukas ir tikslus. Cyclocross geometrija truputį kitokia – rėmo vamzdis trumpas, tačiau į priekį išneštas vairas laikomas toli nuo šakės ašies, o priekinis ratas gerokai „palindęs“ po dviratininku. Dėl to sunkiau atlikti staigesnius manevrus miško trasoje, o statesnėje nuokalnėje lengviau persiversti per priekinį ratą. Ši plentinio dviračio geometrijos ypatybė labai tinkama raižyti posūkius ant asfalto užgulus priekinį ratą, tačiau ne miške. Siauras plentinis vairas (ne daugiau 44cm) taip pat prisideda prie apsunkinto valdymo miško trasoje. Ypatingai pristabdyti gali tekti nuokalnėse.

Vargu ar statesniuose nusileidimuose gali pagelbėti dažnai ant cyclocross vairo tvirtinamos pagalbinės stabdžių svirtelės (top mount levers), nes jas naudojant vairą reikėtų laikyti dar siauresnėje ir sunkiau kontroliuojamoje padėtyje.

Tačiau švelnesniuose trasos ruožuose šios įpatybės gali neturėti įtakos, o gal net pasireikšti cyclocross privalumai: lengvas svoris, standumas, aerodinaminė sedėsena. Tai dviratis, kurį renkasi Tartu MTB maratono nugalėtojai Estijoje. Taip pat cyclocross gali būti nepavejamas ilgose įkalnėse, tada kai amortizacija ne tik nereikalinga, tačiau ir pasiglemžia jėgas.

Apibendrinant, nors kiek grubesnėje miško trasoje vargu iš cyclocross tikėtis greitesnio dviračio nei kalninio. Tačiau važiavimo stilius gali būti smagus, reikalaujantis daugiau techninių įgūdžių; kruopščiai pasirenkant važiavimo trajektoriją ir daugiau dirbant viršutine kūno dalimi. Gražus žaismingas video su cyclocross‘u miške (ačiū Mindaugui, kuris parodė šį smagų klipuką forume):

Variacijos

Kadangi lenktyninę techniką riboja tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI), klasikinius cyclocross principus dažniausiai randame ir prekyboje.

Cyclocross dviratis paprastai parduodamas su klasikiniu plentiniu vairu, tačiau kai kurie lenktyninkai renkasi tiesų, koks yra įprastas ant kalnų dviračio. Ir tai atitinka UCI reglamentus. Tiesa, vairas negali būti platesnis nei 50cm ir turėti ragų (bar-end extensions).

foto šaltinis: http://forums.roadbikereview.com/showthread.php?t=128653&page=2

Tačiau jei mūsų poreikių nevaržo UCI apribojimai, tiesus platesnis ir net su ragais vairas ant cyclocross rėmo gali būti racionalus pasirinkimas geresnei valdymo kontrolei. Tokiu atveju cyclocross labai supanašėja į ansktyvuosius kalnų dviračius – be amortizacijos, trumpas rėmas, tiesus vairas, ilga vairo iškyša ir ragai.

Cyclocross‘e tradiciškai naudojami svirteliniai cantilever tipo stabdžiai, kurių eiga tinka plentinio vairo stabdžių rankenėlėms. Tiesioginio tempimo V-brake dėl savo eigos palieka labai mažą tarpą tarp ratlankių ir kaladėlių, todėl nenaudojami. Išimtis – neseniai atsiradę mini V-brake, kurių trumpesnės svirtelės savo eiga sutampa su cantilever.

Mažiau sportinės kilmės cyclocross modeliai kaip Salsa La Cruz gaminami su mechaniniais diskiniais stabdžiais. Tačiau 2010 metais UCI legalizavus diskinių stabdžių naudojimą cyclocross disciplinoje, galime tikėtis vis dažniau pamatyti šiuos dviračius su diskais, netgi ant aliumininių Taivanyje gaminamų rėmų (pvz. Merida Cyclo Cross modelis). Tačiau iki šiol turime labai menką plentinių ratų su įvorėmis diskams pasirinkimą. Be abejo šis UCI nuostatų pakeitimas lems platesnį pasirinkimą rinkoje ir mūsų dviratinėje kasdienybėje.

Jei mums nerūpi UCI nuostatos, cyclocross galime dar labiau priartinti prie kalnų dviračio, 29-erio. UCI leidžia ne platesnes nei 33mm padangas, tačiau paprastai į Taivanyje gaminamą aliumininį cycloross rėmą telpa 42mm padanga, o kai kurių modelių šakės talpina 1.9” (48mm) pločio 29erio padangą (pvz. Specialized Tricross modelis). Cyclocross su platesnėm nei 42mm padangom priartėjo prie 29-erio kategorijos ir Amerikos interneto forumuose įgavo Monstercross vardą.

foto šaltinis: http://forums.mtbr.com/showthread.php?t=355649&page=9

foto šaltinis: http://forums.mtbr.com/showthread.php?t=355649&page=9

Turizme ir susisiekimui

Cyclocross kaip ir senieji, mažiau apriboti plentiniai, yra nuo seno naudojami turizmui, nes kas gi daugiau tuo metu… Tačiau šiuo metu modernus plentinis dviratis, į kurį platesnės nei 28mm padangos netelpa, gali būt panaudotas tik itin siauriems turistiniams atvejams. Tačiau netgi lenktynėms pritaikytas cyclocross dažnai turi skylutes bagažinės tvirtinimui, o rėmas talpins ne tik turistines padangas, bet galbūt ir purvasaugius.

Kuo skiriasi cyclocross nuo turistinio? Sunku apibrėžti, kas yra turistinis, tačiau dažniausiai akcentuojamas turistinio dviračio ilgas galinis trikampis. Paprastai jis ilgesnis nei lenktyninio cyclocross. Sakoma, kad tai dėl to, kad kelioniniai krepšiai į kulnus minant nesitrintų, tačiau cyclocross atveju krepšus galima paprasčiausiai paslinkti atgal, ypač tai lengvai reguliuojama su populiariais Ortlieb krepšais. Be abejo, ilgesnis trikampis turizme dar lemia didesnį komfortą ir stabilumą.

Didesnis trūkumas, kurį aš įžvelgiu cyclocross‘e, tai tradiciškai labai žema vairo kolonėlė. Norint vairą pakelti iki sėdynės lygio, kaip įprasta ilgose kelionėse, gali tekt ieškotis labai stačios į viršų vairo iškyšos. Ši horizontalaus viršutinio vamzdžio klasikinė geometrija yra patogi tik bėgant su dviračiu ant peties cyclocross lenktynėse. Tačiau pasitaiko visaip, pvz. Kona Jake the Snake modelis turi šiek tiek nuolaidų viršutinį vamzdį ir aukštesnę vairo kolonėlę.

foto šaltinis: http://velospace.org/node/19709

„Dviratis susisiekimui“ (angl. – commuter) yra plati sąvoka, į kurią dažnai įsiterpia stilius ir mada. Dabar taip gali būti vadinami ir fiksuotos pavaros treko  dviračiai ir olandiškos „gulbės“. Cyclocross tame tarpe turėtų užimti labai praktinę vietą. Tad bent jam artimiausias tipas – modernus plentinis su savo apribotu padangų talpinimu – neturi jokių pranašumų prieš cyclocross.

Vieno dviračio idėja

Šios vartotojiškos manijos laikais turėti tik vieną dviratį gali būti labai nepopuliari ir „neprofesionali“ idėja. Juk pramonė mus tikina, kad kiekvienam konkrečiam dviratiniui atvejui reikia tam specializuotos technikos, dviračio „pagal paskirtį“. Plentinis dviratis – plentui, kalninis – bekelei, miestinis – susisiekimui, turistinis – turizmui, cyclocross – cyclocross disciplinos lentynėms ir t.t.

Be abejo, tam tikri profesionalūs poreikiai gali reikalauti itin siauros specializuotos technikos. Tačiau komercinė propaganda dažnai sujaukia suvokimą apie mūsų kasdienius dviratinius poreikius ir supratimą apie paprasčiausią dviratinę techniką.

Kaip matome kartais cyclocross net profesionaliose lenktynėse būna naudojamas „ne pagal paskirtį“. Kitais kasdieniais atvejais cyclocross gali būti ištikimas plentinis, kelioninis, susisiekimo ar švelnios bekelės žirgas – viskas, ką seniau apimdavo klasikinis plentinis dviratis.


  8 Atsakymai temai “Ko tikėtis iš “Cyclocross” dviračio?”

  1. aciu idomus straipsnis

  2. Smagu skaityti, įdomi ir naudinga informacija. Filmukai liuks!

    70-80 metais tokios varžybos vykdavo ir Klaipėdoje, rudenį būdavo sezono uždarymo kroso varžybos. Ant savo plentinukų ratų užklijuodavome krosines 27 mm pločio padangas ir dviratis buvo paruoštas. Tada pirmyn į Girulių mišką. Buvo dvi trasos, kur ir pačiam teko ne vieną kartą rungtiniauti: viena iš karto už „Žuvėdros“ stovyklos su nusileidimu nuo stataus kalno ir vėl užkilimu, tik jau bėgte, taip ir sukdavome ratus; kita trasa buvo tarp pagrindinės Girulių pliažo aikštelės ir antrosios aikštelės, priešais vaikų darželį, ši trasa buvo šiek tiek lengvesnė. Žiaurus sportas, reikalaujantis daug fizinės jėgos ir ištvermės (pirmame filmuke puikiai matosi), bei dviračio valdymo technikos (antrame filmuke).

    Ta proga trumpas gyvenimiškas anekdotas iš ano laiko varžybų:
    „-Treneri, treneri, Darius nukrito ir guli be sąžinės!“

  3. dėkui už straipsnį, idomus

  4. dėkui,
    patiko Garo anekdotas 🙂 . Prisiminiau kad treneris Edmundas pasakojo kaip jis lakstydavo prie Olandų kepurės. Tiksliau, gyrė sovietinius plentinukus, tuo jog jie ne lūžta, o sulinksta į kelmą įvažiavus ir paskui galima ištiesinti.
    Šiaip ta trasa ir su xc dviračiu vadinama kaip techniškai sudėtinga.

  5. super straipsnis, 10 balu.
    Šaunuolis Simai

  6. kaip su cyclecross reikalai plente, ar didelis skirtumas nuo tikro plentinuko?

  7. o kur galima nusipirkti cycleocross ,

  8. parduotuvėje :/

 Komentuoti

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)