Diskusijose su dviratininkais pats mylimiausias automobilistų argumentas yra: „Pagal KET jūs visose sankryžose turite nulipti nuo dviračio ir jį persivaryti. Nesu matęs nei vieno taip darančio dviratininko vadinasi visi jūs pažeidėjai ir kelių chuliganai!“
Iš kur tokios mintys? Ogi yra toks KET 66-as punktas, kuriame įrašyti tokie mieli automobilisto ausiai žodžiai: „<…> dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį <…>“.
Bet tai yra tik ta dalis kurią nori matyti automobilistai. Visas 66-as KET punktas skamba taip:
Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.
Taigi, nulipti nuo dviračio ir jį varytis per gatvę KET reikalauja tik tada kai mums reikia kirsti tą pačią gatvę kuria važiuojam, t.y. sukant kairėn. 66-as puntas nereikalauja dviračio stumdyti per sankryžas kertant kitą kelią. Tokiu atveju dviratis traktuojamas kaip ir visos kitos transporto priemonės ir jam galioja tos pačios pagrindinio kelio, kliūties iš dešinės ir kt. pirmumą nustatančios taisyklės. Beje, net norint sukti į kairę nulipti nuo dviračio reikia tik jeigu „eismas intensyvus“, o kas yra intensyvus eismas tai jau filosofinis klausimas…
Tiesa, automobilistai gali mesti kitą kortą- vestis dviratį reikia kertant gatvę pėsčiųjų perėjoj. Be abejo, kad reikia. Pėsčiųjų taku važiuoti dviratininkams išvis draudžiama, ten dviratį galima tik vestis, ne išimtis ir važiuojamojoj daly esanti pėsčiųjų tako dalis. Tačiau važiuodami dviračių taku mes nekertame kelio pėsčiųjų perėjoj, mes kertame kelią dviračių tako susikirtime su keliu ir čia jau joks KET punktas neliepia mums nulipti nuo dviračio.
Beje, žinant mūsų chaotišką kelių ženklinimą ir norint išvengti galimų problemų reikėtų atkreipti dėmesį ar susikirtimas su keliu tikrai pažymėtas taip kaip reikalauja KET: „Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį.“
o tos „Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį yra kai kur“, bet klausimas ar per jas reikia varytis dviratį ir ar jo statusas kaip ir pėsčiųjų perėjos pėstiesiem, t.y. ar automobiliai turėtų praleisti tose vietose dviratininkus?
uz tai Valdui medalis ( gausi auksini ,pazadu)
Varytis dviratį per jas draudžiama. Jos yra dviračių tako dalis, o besivarantis dviratį žmogus pagal KET yra pėsčiasis. Pėstiesiems dviračių taku vaikščioti ar stumdyti juo įvairius daiktus (tame tarpe ir dviračius) draudžia KET: 55 – Pėstiesiems draudžiama: 55.5 – eiti dviračių takais
O pirmenybės tokiam dviračių tako ir kelio susikirtime dviratininkas deja neturi:
67 – Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.
Ačiū Valdai, dabar bus viskas aišku. Tiesiog kartais vairuotojai vis gi praleidžia mane važiuojantį per tokį susikirtimą, tai va ir galvojau kaip yra iš tiesų. Pasirodo yra tolerantiškų vairuotojų 🙂
Manoakys, 67 KET straipsnis visai ne miestui! Pvz., kai persikeli į Smiltynę per antrąją perkelą, tai važiuoji pora kilometrų dviračio taku iki pagrindinio kelio Nida-Klaipėda. Dviračio takas ten yra grynas, be šaligatvio pėstiesiems. Kelias irgi grynai užmiesčio be šaligatvio. Tad mašinos ten gali lėkti iki 90 km/val (bet, lyg ir yra ten ženklas 70? Nepamenu). Tai taip greitai lekiančiam automobiliui būtų labai problematiška praleisti dviračius. Ir tai logiška. Taip kas 67, pagal mane, tik užmiestyje.
Beje, yra dar vienas KET straipsniukas.
162. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą.
Vot čia jėga! VISIEMS eismo dalyviams.
siaip pagalvojus koks skirtumas, jug dviratininkui skauda. susimokesiu as ta bauda uz iskaitini ivyki, o masina casco suremontuos. O jai labai soks nukentejusysis uzsiundysiu savo teisininkus, tada ne as jam mokesiu o jis man mokes. taip kad plesytis kas teisus, manau reik ziuret is zmogishkos puses.
Piz2kai, tai tu automobilio vairuotojas? Tai tipo tave policija nubaude uz tai, kad nepraleidai dviratininko? Gal cia kur ivaziavimas prie Triju mylimu?
Nu ir ka norejai pasakyti siuo straipsniu? Svarbiausia yra ne kas teisus ar kas kietesnis, o visu saugumas. Jei dviratininkas net neziuredamas dideliu greiciu bandys kirsti pesciuju pereja, nesvarbu ar jis bus teisus ar ne. Ji paprasciausiai reikes grandyti nuo kelio.
autorius nemąstantis>> ką reiškia „dideliu greičiu bandys kirsti pėsčiųjų perėją“? Įdėmiau straipsnį paskaityk: dviratininkams iš viso draudžiama važiuoti perėja, tad jis kirsti dideliu greičiu ją gali tik važiuodamas keliu, tad net jeigu ir partrenktų kokį pėstįjį, tai nieko gramdyt nuo kelio tikrai nereiktų.
Per PĖSČIŲJŲ perėją dviratininkai turi VESTIS dviratį.
tam turetu buti specialus kelio zenklai