Valdas

Lap 042009
 

Diskusijose su dviratininkais pats mylimiausias automobilistų argumentas yra: „Pagal KET jūs visose sankryžose turite nulipti nuo dviračio ir jį persivaryti. Nesu matęs nei vieno taip darančio dviratininko vadinasi visi jūs pažeidėjai ir kelių chuliganai!“

Iš kur tokios mintys? Ogi yra toks KET 66-as punktas, kuriame įrašyti tokie mieli automobilisto ausiai žodžiai: „<…> dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį <…>“.

Bet tai yra tik ta dalis kurią nori matyti automobilistai. Visas 66-as KET punktas skamba taip:

Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.

Taigi, nulipti nuo dviračio ir jį varytis per gatvę KET reikalauja tik tada kai mums reikia kirsti tą pačią gatvę kuria važiuojam, t.y. sukant kairėn. 66-as puntas nereikalauja dviračio stumdyti per sankryžas kertant kitą kelią. Tokiu atveju dviratis traktuojamas kaip ir visos kitos transporto priemonės ir jam galioja tos pačios pagrindinio kelio, kliūties iš dešinės ir kt. pirmumą nustatančios taisyklės. Beje, net norint sukti į kairę nulipti nuo dviračio reikia tik jeigu „eismas intensyvus“, o kas yra intensyvus eismas tai jau filosofinis klausimas…

Tiesa, automobilistai gali mesti kitą kortą- vestis dviratį reikia kertant gatvę pėsčiųjų perėjoj. Be abejo, kad reikia. Pėsčiųjų taku važiuoti dviratininkams išvis draudžiama, ten dviratį galima tik vestis, ne išimtis ir važiuojamojoj daly esanti pėsčiųjų tako dalis. Tačiau važiuodami dviračių taku mes nekertame kelio pėsčiųjų perėjoj, mes kertame kelią dviračių tako susikirtime su keliu ir čia jau joks KET punktas neliepia mums nulipti nuo dviračio.

Beje, žinant mūsų chaotišką kelių ženklinimą ir norint išvengti galimų problemų reikėtų atkreipti dėmesį ar susikirtimas su keliu tikrai pažymėtas taip kaip reikalauja KET: „Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį.“

Spa 262009
 

Sunku pasakyti kam ir kada pirmą kartą kilo mintis, kad Klaipėdai reikalinga Kritinė Masė. Žinoma tik, kad pirmosios mintys pagaliau vitusios kūnu į viešąją erdvę buvo paleistos 2008-ųjų kovo mėnesį. Deja KM puslapis nuo to laiko kelis kartus keitė savo pavidalą ir ankstesnysis forumas su visais įrašais yra pradingęs. Išliko tik pirmieji susirašinėjimai Geram Dviraty:

Dviratonas:

Kritine Mase Klaipedoje, Ar jungsiesi? Nepamirsk paklausti draugu!
http://www.kritinemase.lt

DMG:

Jei kazkas imtusi rimtai orgaznizuoti, tai as visom keturiom uz. Galeciau reklamu po miesta vazinedamas paklijuoti ir seip padeti.
Labai gaila, kad Klaipedoi niekas dar nesuorganizavo. Pats laikas! Gal daug zmoniu ir nesusirinks, bet jau senai laikas pradeti sia puikia tradicija.

Daugmaž taip viskas ir prasidėjo- tas kelias forumo pranešimų eilutes perskaitė kiti entuziastai, pradėjo spausdinti, dalinti, kabinti ant stulpų kvietimus. Informacija apie artėjantį renginį pateko ir į Žvejonės naujienų grupę. Viso to rezultatas- 2008 kovo 28-ą pagaliau startavusi Klaipėdos KM su šiek tiek daugiau nei 30 dalyvių.

Antroji KM susilaukė ir žiniasklaidos dėmesio. Tiesa, straipsnyje įvelta klaida yra suklaidinusi net pačius masininkus kai šie bandė atsekti kada ši akcija startavo Klaipėdoje. Vėliau sekė susitikimas su palangiškiais Karklėje, deja pirmas ir paskutinis, panašu kad po to karto KM Palangoje apmirė. Rudens, žiemos ir pavasario akcijos skaitlingumu nepasižymėjo. Nepaisant nedidelio dalyvių kiekio būtent žiemą vyko ir teigiamiausiai visuomenės priimta- Kalėdinė Kritinė Masė. Raudonom Kalėdų Senio kepuraitėm pasipuošę dalyviai, ko gero pirmą kartą, buvo sutinkami ne nustebusiais veidais, o šypsenom ir mojavimais.

Tos sakyčiau nekritinės Masės turėjo ir vieną labai teigiamą pasėkmę- susiformavo tam tikras aktyvistų branduolys, užsikrėtęs dviračių populiarinimo idėjomis. Vienos iš tų idėjų išraiška- „velouostas“.