Kelios dviratinės aktualijos iš dviratinės žiemos pusnies…
Automobilisto teisybė
Tyrėjai priėmė skundą ikiteisminio tyrimo byloje dėl dviratininko, kuris buvo partrenktas buvusios policijos pareigūnės Vaidos Pužaitės.
Priminsiu – dviratininkas iškart buvo pripažintas kaltu eismo įvykyje, nors tai ir prieštarauja KET turiniui. Pagal KET, automobiliai išvažiuodami iš kiemo privalo praleisti tiek pėsčiuosius tiek dviratinkus, kurių takas yra pagrindinio kelio dalis. (Taip pat verta prisiminti jog dviratininkas šioje situacijoje neprivalo nulipti ir persivesti dviratį, kaip kartais daug kas klaidingai tiki.)
Tai jau trečias skundas. Ankstesni du buvo atmesti motyvuojant vingiuotais argumentais. Vieni iš jų yra abstraktūs, susivedantys į nuosprendį, jog dviratininkas yra kaltas dėl savo neatsargaus vairavimo. Lyg tai reikštų, jog BMW vairuotoja buvo atsargi, nepraleisdama pirmenybę turinčio dviratininko…
O kitas argumentas turėjo klaidinantį teiginį, jog įvykio vieta buvo ne išvažiavimas iš kiemo, o Ryšininkų g. ir Taikos pr. sankryža. Nors teiginys abejotinai keičia pirmumo teisę, o plika akimi matosi, jog ši kelio dalis nesusiveda su Ryšininkų gatve – užklausėme savivaldybę. Gavome raštišką atsakymą, kuris tvirtina – ši kelio dalis yra skirta patekimui į kiemų teritoriją.
Taigi, o trečias skundas priimtas, ir tuo dviratinė teisė sunkiai, tačiau pakilo iš išankstinio, aukštesnės automobilinės kastos pasmerkimo. Byla dar nebaigta, tačiau jau tai yra mažytis pavyzdys, jog teisybė randa sau vagą, jeigu tik nenuleidžiamos rankos. Tik tam reikia žinoti savo teises ir pareigas, su kuriom visus skatinu susipažinti.
Dvirtakių bėdos
Kita aktualija. „Vakarų Eksprese“ pasirodė jau trečias straipsnis apie dviračio takų problemiškumą miesto centre. Tai, kad dviračiui nėra vietos šaligatvyje miesto centre, yra aišku tiek dviratininkams, tiek pėstiesiams, nepriklausomai nuo religijos. Taip jau atsitiko, jog miesto valdžia pripaišė šių linijų, pavadino „dviračių takais“, ir tai verčia mus važiuoti per pėsčiųjų sprandus. Problema netgi pasiekė savivaldybę, kuri atrodo ėmėsi iniciatyvos ją taisyti.
Vien jau šios aktualijos iškilimas iki valdžios yra maloni žinia. Tuo labiau, kad ši ėmėsi veiksmų. Jei tai tik ir diskusija, tai jau yra veiksmas su teigiama intensija.
Problema atrodo lengvai išsprendžiama perkeliant taką į važiuojamąją dalį – pirmąją juostą skiriant tik dviratininkams ir viešajam transportui, kaip praktikuojama daugelyje Vakarų šalių.
Tačiau, panašu jog liekame ištikimi senoms sovietinėms ydoms, kai dviratis nepripažįstamas kaip pilnavertė transporto priemonė: „policijos pareigūnai kategoriškai teigė, jog geriau ne tokie pavojingi pėsčiųjų ir dviratininkų konfliktai negu pastarųjų konfrontacija su automobiliais“. Nemalonu dėl policijos kategoriškumo dviračio atžvilgiu, bet ką gi…
Jei H.Manto gatvė su dviem juostom ir lengvu transporto srautu priimtina kaip nesaugi dviratininkui, kaip turėtų atrodyti saugi gatvė? Panašu, kad atsitiktiniais argumentais dviratis vėl atmetamas kaip pilnavertė transporto priemonė kelyje, ir stumiamas į pėsčiųjų zoną. Ši idealogija labai patogi automobilistams, ir įtvirtina jų monopoliją gatvėje.
Taip, dviračių infrastruktūra gali būti ginčytinas dalykas (Valdas šią temą truputi lietė čia). Ir suprantu – daug kas iš mūsų bijome gatvės. Taip, maršrutininkai dažnai pasitaiko nervingi.. Bet nejau dėl jų mažumos liksime pasyviais pastumdėliais ant šaligatvių..?
Šiuos miesto ruožus važiuoju gatve ir norėčiau patikinti – nėra taip baisu, kaip gali atrodyti. Ir vairuotojų kultūra tik gerėja. Ne taip greitai kaip mes to norime, tačiau kodėl neįvertiname ir to..? Kodėl mes linke patys save pasistatyti „į vietą“ šalia pėsčiųjų..
Kitas labai keistas sutapimas – visuose straipsniuose minima jog atkarpoje nuo senojo turgaus iki Biržos tilto lyg būtų dviračio takas..! Na nėra ten dviračio tako, ir nei mažiausio ženklo skelbiančio dviračio taką. Nei horizontalaus, nei vertikalaus žymėjimo… Todėl netgi eismo taisyklės šioje atkarpoje draudžia važiuoti šaligatviu, ir privalome važiuoti gatve. Ir raginu nesiskųsti tuo ~100m akmeninio grindinio. Dauguma juk važiuoja su amortizuotais kalniniais dviračiais, todėl turėtų būti gėda ropštis ten kur ir pėstieji sunkiai telpa. Jei kuris šią atkarpėlę (kaip aš) važiuoja kietai pripūstais plentiniais plonais ratais, ir neranda įkvėpimo – siūlau pažiūrėti Paris–Roubaix.
Tiesa, šios dviratinės bėdos VE yra minimos kaip „sezoninės“… O tęsiant mintį apie miesto gatves ir dviratį – Sausio 29-ą dieną, kaip ir kekvieno mėnesio paskutinį penktadienį, pasaulį ir Klaipėdą ištinka Kritinės Masės reiškinys. „Mes netrukdome eismui, mes esame eismas!“. Linkėčiau, kad šis KM šūkis būtų, ne tik šūkis kabutėse… Kviečiu to siekti nuosekliai.
22 Atsakymai temai “Kas naujo?”
Sorry, the comment form is closed at this time.
Dėl dviračių takų gatvėje – sutinku, bet priešingai, nesutinku kad būtų sumalta kartu su viešuoju transportu. Kiek man teko matyti Danijoj, dviračių takas driekiasi gatve, bet ant jo draudžiama užvažiuoti viešajam transportui. O takai gan platūs, vietomis yra išsišakojimas į dvi juostas, ten kur intensyvesnis srautas su posūkiais į šoną. Stotelių atžvilgiu išspręsta taip, kad keleiviams, lipantiems į autobusą, tenka pereiti dviračių taką. Nemačiau, kad žmonėm dėl to kiltų kokių problemų. Manau kad esminė problema yra ta, kad automobilistai nenorės aukoti visos juostos nuo gatvės, neva ir taip jiem vietos mažai…
Rekomenduoju pažiūrėti šį trumpą filmuką:
http://www.youtube.com/watch?v=9ZJlweUTqXY&feature=player_embedded
Bet kodėl žiūrėti vien tik į Daniją? Norint surasti tinkamiausią sprendimą Lietuvai, ar konkrečiai Klaipėdai, naudotis vien Danijos pavyzdžiu yra abejotina. Reikia ne tik žiūrėti, ką kiti daro, bet ir svarstyti, ar mums tai tinka. Aišku Danijoje, kaip ir Olandijoje, dviračiui sąlygos sudarytos kuo puikiausios, bet nereikia pamiršti, jog ten dviračių turbūt daugiau nei automobilių, atitinkamai tvarkoma ir infrastruktūra. Tuo tarpu Lietuvoje tiek dviračių greičiausiai niekada nebus, nors skaičius pastebimai auga. Tad gal ir būdų , kad būtų visi patenkinti, reikia ieškoti pigesnių. Nereikia bijoti tos gatvės. Aš irgi galiu pasiremti pavyzdžiu: Paryžiaus centre (kuris yra beveik kaip Klaipėda visa, nuo vieno galo iki kito yra 10km) dviračių takas daugiausiai yra viešojo transporto zonoje ir visi laimingi ir puikiausiai juo važiuoja. Pas mane, Škotijoje, irgi yra keletas atkarpų, kur kelią dalinuosi su autobusais ir taxi ir nematau tame problemos, nors greta yra šaligatvis, kur ne tiek jau daug pėsčiųjų, bet vistiek renkuosi gatvę, nes ir danga geresnė ir mažiau kliūčių (autobusų stotelės, žmonės, stiklo šukės ir panašiai). Sutinku, kad autobusų ir mikriukų vairuotojai elgiasi gana agresyviai, bet gal reikia tik to, jog atsirastų masė dviračių kelyje ir truputis po trupučio pasikeis viskas. Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tad apart šito, nelabai suprantu, kas čia per problema dalintis kelią su viešuoju tranpsortu?
Evelina, suprask, aš tai automobilių nebijau ir dažnai pati renkuosi gatvę 🙂 Tačiau turiu ne vieną draugę, kuri bijo važiuoti gatve bet kokiu atveju, ir nei karto man nepavyko perkalbėti bent jau pabandyti nulipti nuo šaligatvio. mano mama irgi bijo. Tikiu, kad yra ir daugiau žmonių, bijančių važiuoti gatve (dėl savo saugumo). Dėl infrastruktūros – aš turiu tokį požiūrį, kaip ir su daugeliu dalyku – kam daryti daug kartų, jei galima iš karto padaryti kokybiškai ir teisingai? Gera investicija, kad ir kaip brangiai iš pradžių gali atrodyti, labai maloniai atsiperka ir nereikia perdarinėti šimtus kartų. Bet kokiu atveju, daugėjant dviratininkų, bus sprendžiamos šios problemos. Šiuo atveju reikia stengtis, kad besirenkančiųjų dviratį kaip transporto priemonę daugėtų, o, žinant lietuvių vairavimo ypatumus, galima tik pateisinti gyventojų baimę rinktis gatvę. Kita išeitis – auklėti vairuotojus, bet kas pasitarnautų per greitesnį laiką jau verta atskiros diskusijos.
Tai štai ir klausimas; ar tokios sudėtingos infrastruktūros kūrimas H.Manto gatvėje, kaip Milda siūlo – vieną eismo juostą atiduoti tik dviračiams (ir nieko daugiau), o į kitą sugrūsti automobilius ir viešajį transportą, ar būtų tas teisingas sprendimas ir investicija. Kaip tada būtų su atobusų stotelėm, keleivių išlaipinimu ir t.t., pabandykite įsivaizduoti. Sakysit kaip Danijoj. Bet tokiai plačiai infrastruktūrai reikia daug erdvės. Toje pačioj Danijoje nevisur viskas vienodai, viskas sprendžiama pagal aplinkybes. Jei Kopenhagoje daugiau erdvės – vieni sprendimai, jei nuvažiuotumėte į kitą mažesnį Danijos miestuką – ten jau būtų kitaip. Ir toje pačioje Kopenhagoje kekviena gatvė skirtingai išspręsta. Negalima vadovautis vienu matytu pavyzdžiu; kas tinka vienam miestui netinka kitam, kas tinka vienai gatvei netiks kitai. O kažkuriam Prancūzijos mieste pamenu buvo, kad autobusai, mašinos, dviračiai, visi važiuoja atskirtuose keliuose, ten buvo labai plati vieta. Konkrečiai mūsų miesto centras turi mažai ervės tokiai plačiai struktūrai. A juostos, kur viešasis transportas dalintusi vieną juostą kartu su dviračiais, būtų optimaliausias sprendimas, labai tinkamas Manto gatvei.
Dėl baimių tai čia sudėtingas daykas. Dauguma ir su automobiliu pirmą kartą išvažiavę į gatvę jaučia labai didelę baimę (gal net didesnę nei važiuotų dviračiu). Bet paskui įsidrąsina, nes yra reikalas. Čia manau reikia protingos investicijos kaip švietimas, ir jau nuo mokyklos.
Tiesa, dėl švietimo autobusų vairuotojų atžvilgiu, man užkliuvo lietuviškas straipsnelis – http://www.minam.lt/news.php?readmore=726 . Konkrečiai šis sakinys: „Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis ramino, kad jei bus priimtas sprendimas dviratininkus „iškelti“ į gatvę, autobusų vairuotojai bus mokomi, kaip elgtis.“ Sakyčiau labai teisinga ir taip turi būti.
Tai vat, šį klausimą manau reiktų gerai išnagrinėti, atsižvelgti į kitų dviratininkų nuomonę. Mąstom net apie viešą diskusiją. Labai puikiai tave suprantu, man ir pačiai atrodytų, kad nėra jokių problemų važiuoti gatve, kartu su kitu transportu. Tik bijau, kad žmonės pasirinks ir toliau nevažinėti dviračiais (kaip pavyzdį vėl galiu pateikti savo mamą – ji bijo važiuoti tiek gatve dėl mašinų, tiek šaligatviu dėl žmonių), manau reikia stengtis suprasti jų baimes, nes priešingu atvejų dviratininkų tokiu mastu, kokiu norėtusi, nedaugės.
Dėl dviračių takų, esu važinėjusi ir olandijos mažame miestelyje, netoli amsterdamo. Ten daugumoj dviračių takas ėjo gatve, kartkartėmis priemiestyje, kur mažai vaikšto žmonių, iškeltas į šaligatgvį. Dėl stotelių jau kaip ir paaiškinau, autobusas sustoja neužvažiuodamas ant dviračių tako. gailiuosi kad nepadariau nuotraukos – būta tokių sprendimų ir labai siaurose gatvelėse, toliau nuo centro. aš manau, kad galima būtų daryti kombinuotą taką. tarkim yra Klaipėdoj vietų, kur yra 6-8 eilių per visą kelią gatvės, ten nematau problemos atimti po tą eilę. Dar kaip pavyzdį galiu pateikti Simonaitytės gatvę ir panašias gatveles, kur automobilistai užstato visą eilę – jei parkavimą ten uždraust, galima būtų įrengti dviračių takus į abi puses. Kartais į gatvių užstatymą mažai kas kreipia dėmesį. Be abejo, tokiu atveju tektų miestui spręsti ir parkavimo problemą, naujų aikštelių įrengimą. Manau, kad ši problema verta atskiros diskusijos. Būtų labai šaunu jei prieitumę bendrą poziciją, kurią galėtumėm siūlyti valdininkams.
Smagu kad suaktyejo diskusija sia labai reikalinga tema.Kadangi visi pilni geru ideju visus kvieciu rinktis diskutuot ne virtualioje erdveje.Manau atejo laikas veikti, o ne likti stebetojo pozicijoje.
Norint diskutuoti, ypač viešai, būtų gerai matyti ne tik Kopenhagą, o ir kitas pasaulines tendencijas, kitus sprendimus, strategijas. Jei jau taip Kopenhaga, tai pradžiai reikėtų palyginti kokios ten gatvių erdvės ir kokia mūsų H.Manto g.
Žmonių baimės dažnai praeina. Pirmą kartą su mašina išvažiuoti į gatvę irgi buvo labai baisu. Nesenai žmonės atsikratė baimės apskritai važiuoti dviračiu, tai gal po truputi įsidrąsintų važiuoti ir mažiau apkrautose gatvėse, kaip H.Manto. Jei likusiame pasaulyje įsidrąsina tai kodėl pas mus ne? Negi vardan baimės visi dviračių takai turėtų būti izoliuoti nuo visko: mašinų, viešojo transporto, pėsčiųjų, ir gal dar nuo lietaus (juk daug kas bijo sušlapti)… Ar tokia išpūsta infrastruktūra nedarkytų mūsų mažo miesto centro? Jei, kaip Milda siūlai, H.Manto gatvėje vieną juostą skirti tik dviračiams, kitą tik autobusams, dar trečios turbūt reikėtų mašinoms (nes jos negalėtų aplenkti keleivių išleisti sustojusio autobuso). Jei palikti dvi juostas, tada būtų apribotas mašinų eismas.. nežinau, ar Klaipėda jau pribrendusi tam… gal..
Tačiau dabar miesto valdžia pasiūlė vakarietišką, lengvai įgyvendinamą sprendimą – A juostą, kuri būtų skirta tik dviratininkams ir viešajam transportui. Autobusų parkas net pažadėjo mokinti vairuotojus kaip elgtis su dviratininkais. O jei dar truputi švietimo patiems dviratininkams? Reikalavimas tenkinti dviračių naujokų baimes, radikaliais sprendimais, gali nuvesti į niekur.
Simai, aš nesiūlau jokių radikalių sprendimų. Siūlau diskusiją, kurioje pasisakytų būtent tie, kuriem kažko trūksta iki to, kad jie išlystų į gatves
Kyla naujas ginčas apie seną ginčą.
Pirma apsišvieskite apie tai, ką žmonės pasakė jau senai. Pradėkite nuo čia:
http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti#ajuosta
Ten galite ir pabalsuoti.
Ir raskite nuorodą į ginčą naujoje dviratastų konferencijoje.
Pirma apsišvieskite, tik paskui reikškitės.
O svajonė išstumti į gatvę vėplą, kuriam „nedaug trųksta“ iki dviračio yra tuščia. Ją jau senai tenai paneigėme. Žmogus, kuris nenori važiuoti, nevažiuos dviračiu niekada.
Milda,iki to kad islystu i gatves nereikia,Andriuko dviratuko paskutinis kom. sakinys taikliausias ats.variantas.p.s. mano nuomone truksta tureti dvirati ir juo vaziuoti.ir baikit ta copengagen visur kaisiot,lyg ten jau taip v stebuklingai butu,daug kas nuo paciu velomineju priklauso.patys truputi kulturos pasiziurekim . geru vazinejimu
Aha, vadinasi daryti reikia nieko. Supratau, ačiū, kad nušvietei.
Kam tada tie visi dviratizmo populiarinimai ir panašiai, kam to reikia, jeigu jei žmogus norės važiuoti, jis ir važiuos
Esmė yra ne joks Copenhagen. Jau ne kartą sakiau, kad man tinka taip, kaip yra. Ir tau gerai gatvėmis prariedėt. Ir Simui. Ir visiems kitiems kas aktyviai važinėja. Bet suprask gi, tokių kaip mes yra vienetai. Bijo žmonės, BIJO.
Tai gi tu, Milda, būtent nieko ir nenori daryti.
Aš tau daviau nuorodą kur gali bent pabalsuoti ir pakeisti buką takų užkasimo į žemę politiką.
Tu net ir to nedarai.
Bandžiau čia parašyti ir daugiau. Bet šis puslapis nepraleidžia mano pastabų, kaip ir daugelis kitų. Kam kalbėti apie esmę? Jei taip lengva pliurpti.
Byla iškelta visiškai teisingai.
Išvažuodama iš šalutinio kelio ar šalutinės teritorijos, žudikė privalo praleisti bet kokį eismą, net jei anas pažeidinėja taisykles.
Tokių atvejų yra daug.
Bet daug dviratastų savo teisių nežino. Jį partrenkia, aplamdo, aplaužo, tai jis dar pinigus sumoka kaltininkui įvykio vietoje už apgadinimus. Tam pritaria visiškai neišprusę policininkai, kuriuos iškvietė.
Daugiau pastabų apie atvejus vėliau įkelsiu čia:
http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti#mokyklele
Tu manęs klausi ką daryti.
Bet aš juk tau daviau puslapį, kuris taip ir pavadintas.
Imk ir daryk.
Mano galva svarbiausias reikalas: išvaikyti Lietuvos Dviratininkų Bendriją (LDB) ir sukurti naują:
http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti#LDB
Ji galėtų ir vieningą politiką su tautą aptarti ir raginti valdžią ją įyvendinti.
Štai! Daryk! Bet tu tingėsi.
Tereikia 10-20 žmonių, 1 balsavimo LDB suvažiavime – išvaikyti juos – ir prasidės sunkus, bet malonus darbas.
Šiuo metu yra priešingai: daug pabirų interneto puslapių. Visi rašo, užuot važinėję dviračiu ar darė kažką.
Tu, Milda, pažiūrėk kiek vienkartinių „akcijų“ ir takų buvo. Ir kiek jie davė naudos.
– Jokios.
Paskaitinėk mano puslapius. Ten aiškiai dėstau, kad išmokyti vėplą važiuoti dviračiu galima tik jį mokinant. Viskas kita – bergždžia.
Rodyk pavyzdį, šviesk per mokyklas…
Tai ilgu, pigu ir sunku.
O dažų ir pinigų pripilti lengva… kad anas nosį nusibrozdintų ir verkšlentų, kad daugiau nevažiuos.
Jūs suklaidino tokie veikėjai, kaip iš LDB:
http://andrius.konferencijos.lt/LDB
Jie iš prigimties pramogų ir turizmo verslo atstovai. O tame versle svarbu ne išdava, o patikti pirkėjui.
Jie nori tapti „matomais“, greito, garsaus veiksmo. Perša jums bergždžias mintis. Jiems tai nieko nekainuoja. Nieko nereikia mastyti, laužyti galvą. Paima iš Europos pinigą ir dar iš tavęs prašo: štai mums davė Europa 9000 Lt, tai ir tu duok 1000 Lt.
Jiems lengva savo propagandą varyti, užgrobus „dviratis.lt“. Visiems atrodo, kad taip ir turi būti. Bet jų tėra 10 žmonių. Ir jie atstovauja tik savo verslui.
Tų niekinių takų paišymą ir kitokį žemės darkymą jų priedangoje Lietuvoje įkvėpė būtent LDB. Ypač Klaipėdoje:
http://andrius.konferencijos.lt/iskylos/kur.htm
Kas mane suklaidino? LDB? kodėl manai kad mano pozocija sutampa su jų? Esu skaičius tuos tavo užrašus, nepyk, bet man panašu kad mažų mažiausiai sergi didybės manija. Tokie straipsniai, kaip kreipimasis į moteris ir kiti įžeidžia turbut ne mane vieną. NEgalvok, kad visi aplinkui vėplos ir nieko neveikia. Jei kreipsies į žmogų kaip į vėplą, tikrai jo nepaskatinsi jungtis prie tavęs. Nenoriu čia su tavim diskutuoti, komentarai skirti ne tam, bet kada nors būtų įdomu gyvai pabendraut
Didybės manija… O kas per manija yra tiek reikštis apie infrastruktūrą, turint apie tai labai menką supratimą..? Ir dar Milda, kaip supratau, siūlo vadovautis vienu argumentu – BAIMĖ. Jei viskas pasaulyje būtų daroma atsižvelgiant tik į baimes – nebūtų jokios evoliucijos. Ir apskritai kalbant apie infrastruktūrą, reikia žiūrėti visų eismo dalyvių interesų, o ne tik bailių dviratinkų naujokų. (Štai pėstieji yra pažeidžiamiausi). Nors menko apsiskaitymo nepakenktų kalbant apie konstruktyvią diskusiją; jei tik yra labai ką diskutuoti situacijoje su H.Manto gatve.
O kas turi didelį supratimą apie infrastruktūrą? Tu? Andriukas? Architektai iš savivaldybės, planavę dviračio takų infrastruktūrą? Kas čia jau toks kompetetingas? nėra kompetetingų, yra tik tie, kuriems dėl to kyla problemų. Jei dėl manes, tai išvis galim nieko nekeist, gerai man ir taip gatvėmis važinėt.
Ir ką aš jau tiek reiškiuos apie infrastruktūrą? aš tik siūlau diskutuoti. Be diskusijų joks sprendimas negali būti priimtas. Dviratininkų yra labai įvairių, labai platus spektras, ir tikrai ne visiems tinka vienokia ar kitokia infrastruktūra. Dėl to man ir įdomu ką galvoja kad ir tie bailiai pradininkai. Nereikia savęs tik sureikšminti ir varyti ant tų žmonių – visi turi savo priežastis. Reikia bandyti juos suprasti, o ne atgrasinti, išvadinant juos vėplomis. Ne, dėl manto gatvės nemanau, kad yra ką diskutuoti. Bet miestas nėra vien tik Manto gatvė. Kad šaligatvius reikia palikti pėstiesiems sutinku šimtu procentų.
Norėčiau kad tu padiskutuotum su Grete, Vikte ar mano mama apie važiavimą gatve. Ar tu, žiūrėdamas žmogui į akis taip pat leisi sau pavadinti jį vėpla? Svarbiausia yra bandyti suprasti kitą pusę, o ne varyti ištisai: tu nieko nedarai, aš darau, tu tingi kažką daryti, aš čia jus gelbėju (aka andriuko style). Manau kad mano diskusija tuo ir baigta. Mieliau pašnekėčiau prie arbatos ar vyno taurės, jeigu tik kas to norėtų. Lengviau atsitverti begaline kibersiena
Mildai dar pakartosiu, ką ir Andriukas sakė – norint diskutuoti, būtų gerai bent kažką apie tai numanyti. Ar tu manai kad Klaipėdoje nesenai atsiradę dviratininkai labai kompetetingi diskutuoti apie infrastruktūrą, apie miesto urbanistiką? Labai malonu kad išklausai jų baimes, bet tuo galėtumei ir apsiriboti.
Milda, kas tau apie moteris nepatinka? Juk nerašai kas. Reiškia net nežinai.
… Kad moterys geldose sėdi, kaip vyrų priedai? Net kai joms vyrai duoda pavairuoti, kaip vaikui kokiam.
Moterų negandos pačios įžeidžia moteris. – Ne Andriukas.
Aš tame puslapyje daviau citatą iš patenkintų skaitytojų. Galiu duoti ir dar:
„Tavo rašiniai moterims yra super… super…“
Šitaip man į akis pasakė viena visiškai nepažįstama praeivė.
Mane įžeidžia žmogaus neįžvalgumas ir nenoras nieko žinoti. Tai įžeidimas žmonijai.
Nustebtum. Bet tame tavo „pozocija“ su LDB sutampa. Ir pavydas ir įžeidumas ir nenoras.
„Didybės manija“? Na tuomet pati ją turi. Juk tu irgi rašinėji internete.
Kreiptis į vėplas neįmanoma. Jie mūsų rašinėlių neskaito. Tai tas pats, kas sakyti, juk nusikalstamumą galime sumažinti internetiniais rašiniais. Nusikaltėliai neskaito. Skaito tie, kas nenusikalsta.
Jei tau gerai ir taip, tuomet balsuok už „kaip yra“.
Bet jei nieko nekeisi, niekas ir nepasikeis. Aš noriu, kad žmonės keistusi. O pasikeis jie, kai atpras nuo geldų ir pripras prie dviračių.
Todėl aš balsavau už „A“ juostas, kad bent nuo geldų atprastų greičiau.
Man yra gerai ir be jų. Bet aš noriu jų dėka atlikti žmogui švietimą.
Šis ginčas jau įvyko. Skaityk naujos konferencijos archyvą nuo 2005 metų.
Apie naujokų nuomonę išvada tokia: jo nuomonė labai greitai pakinta ir tampa nebe naujokas.
Paversti gatves vaikų lopšeliais negalime. Nes jie suauga greitai. Gatves reikia pritaikyti gyvenimui, o ne seilių šluostymui.
Žmogus, kuris įsižeidžia tai perskaitęs, nėra suaugęs. Dabar nesupranta. Vėliau supras. Ir norės keistis.
Žinok pavadinimą „vėpla“ žmonės labai gerai priima, net kai vėplos yra jie patys. Jo nepriima tik tie, kurie jų nesupranta ir rašinėja išvedžiojimus, neva juos pačius vėplomis pavadino, o ne vėplas.
Jei nesakysi žmogui kas jis yra, jis nežinos ką reikia daryti. Daugiau apie tai nerašinėk. Pirma paskaityk seną ginčą. O ne trauk žodžio iš konteksto.
Lengva tau pasvaičioti: „aš gelbėju“, „tu negelbėji“, „tu mane gerbi“, „negerbi“, „tu mane matai?.. išgerkim dar“.
Faktas nesikeičia: ničnieko nenuveikei.
Kaip tai paneigsi? Vyno taurele?
Aš pateikiau kliūtis, kurias reikia įveikti. Pirma jų yra ne vėplos, o LDB, kuri tave išdavė dar 2006 metais, pavadinę dviratį vien turizmo priemone:
http://andrius.konferencijos.lt/oficioz#turtrasos.
Infrastruktūra išmano tas, kas ją naudoja. LDB beveik visa važinėja automobiliais. Dviračiais – nedaug. Atitinkamai jie ir masto apie dviratį, kaip apie taką. Be tako dviračio nėra, kaip nėra ir automobilio be kelio.
Infrastruktūros neišmano ir naujokai. Jų ne atsiklausti reikia, o mokinti.
Tu gi lopšelyje nemokinai auklių kakoti ir sisioti į kelnes.
Jos tave mokino ant puoduko.