Man asmeniškai bėgimas daug sunkesnis už važiavimą dviračiu, ir nesuteikia jokio malonumo, tik fizinį nuovargį, jei reiktų rinktis bėgti 40 km ar važiuoti dviračiu 400 km - atsakymas aiškus.

40 km per diena prabegti yra paprasciau nei pravaziuoti 400 km su dviraciu

_________________
http://www.youtube.com/watch?v=Vhbd3KyEplU

lyginti bėgima su dviračio važiavimu mano nuomone reikėtu 1:4 ~
bet toks sulyginimas manau galioja tiems kurie panašiai laiko praleidzia begiodami ir mindami.

žygfrid rašo teisingai. Bet niekas ir nesako, kad tą atstumą reikia būtent per dieną.
Kita vertus, lyginti reikia pagal Martyno patarimą. Jis reiškia, kad nepatyrųs abiejų dalykų, negali pasakyti koks mynimo atstumas tolygus bėgimui.
Nežinau kaip jausčiausi po 40 km bėgimo.

Esu kartą tiek nuėjęs. Sunku. Tiesa ėjau be maisto ir miego.
Bėgti dar sunkiau būtų. Bet nežinau kaip lyginti.
Niekada nebėgau tiek. Nežinau... Bėgiodavau daug. Bet atstumą nematuodavome. O nuobodu kaip! Ir bėgdavome gūdžiom vietovėm. Be tikslo, krypties, nustatyto laiko, atstumo. Paprasčiausiai, kol padvėsi iš nuobodulio. Tad nebuvau pirmūnas. Galvojo, kad toks silpnas ir esu. Kol nesėdome ant dviračių...

Tame ir paslaptis. Jūsų pateikti skaičiai - neturi reikšmės.
Jie tinka tik trumpam. Neatspindi visų aplinkybių.
O jos tokios, kad daug jėgų sunaudoti lengviau ant dviračio, negu bėgom, ar pėsčiom.
Dviratis yra "staklės". Labai lengva išsikrauti, ir tai daryti ilgą laiką.
Todėl ir gaunasi, kad per tą patį laiką energijos suvartosi daugiau.

Gal tai priklauso ir nuo žmogaus.
Vieniem - bėgti.
Kitiem - minti.

Nežinau kas yra Večeslavas Jekimovas. Bet jūs ir nepasakojate.

Yra ir tokie žmonės, kurie negali minti be dviračių takų, arba bėgti be pėsčiųjų takų.
Blogiausia, kai tokie įkrenta į valdžią.

Tada jie statybomis niokoja gamtą. Statytu taku bėgti yra kiečiau negu gamtišku, žeme. Bet jiems tai ir nerūpi. Rūpi pasirodyti kažką nuveikus apčiuopiamą. O ir užsidirbti smagu.

Tokia viena bėgikė, politikė Birutė Galinienė dabar kėsinasi Vilniaus pakrantę subjauroti:
http://andrius.konferencijos.lt/oficioz#parkocidas Neries krantų Vilniuje

Ten takai yra. Bet jai reikia takų, o ne takų. Ir ne vien bėgimui, bet ir dviračiui. Mat nepravažiuoja esamu plačiu keliu.
Iš parko darys parką...

Jau pradėjo. Prie Šilo tilto pastatė gaisrinę, išrausė krantą, padarė prieplauką valdininkų gelbėjimo valtims, išplėtė geldoms kelią, padarė naujus privažiavimus į krantą.

Paklojo po tiltų 200 metrų šaligatvį ir dviračių taką. Bendras jų dviejų plotis kaip prie kokio judraus greitkelio (maždaug 5 metrai).
Taip negalima gamtoje. Abiem galais takas atsiremia į medžius, krūmus. Jei jį tęs, juos iškirs. Jis randasi ant kranto šlaito keteros, krašto. Reiškia sunaikins ir jo išvaizdą. Bus daugiau betono, dulkių, potvynių, balų, išplautos žemės. Mažiau malonumo ir žalumos.

Birutė Galinienė yra bėgimo mėgėjų klubo "Inžinerija" valdybos narė. Ar girdėjote apie tokį?.. Kokį vaidmenį jie turi bėgikų tarpe? Įtariu, kad jokio.
Užtat ji imasi "atstovauti" Lietuvos bėgikams. Jų vardu be jų žinios darys jiems "gerą".

Visai gali būti, kad kol jūs aklai bėgiojate, vaikštote į Klaipėdos perversmo žygius, bėgimui ir vaikščiojimui vietų pamažu neliks. Nes jų vietoje padarys bėgimo vietas.

Atkovokime jas iš valdžios! Perverskime ją.
O dar išvaikykime Aplinkos Ministrą Gediminą Kazlauską, ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir jo nusikalstamą ministro pirmininko tarnybą. Ten parašiau.

Liepto galą jie jau priėjo. Tereikia pastumti... švelniai... kad nesuvartotumėt perdaug energijos. Šį kartą lengva: stumti reiktų kompiuterių mygtukus. Jums tuo pakeisti veiksmą jau įprasta. Tad nebus sunku ir veikti.
Paspaminkite Seimą. Tie griebs "kaulą" ir sutaršys.

Duokite šitą nuorodą ir kitiems bėgikams, žygeiviams.

Dar smagu būtų surengti eiseną, bėgimą ir mynimą paupyje, protestą prieš šitą valdžios savivalę.
Tokius protestus galima rengti ne vien Vilniuje.
Smagiau vienu metu surengti visuose miestuose. Jie irgi gali gelbėti Vilnių nuo žemgrobių ir statybininkų.
Jei valdininkai niokos Klaipėdą, galėtume streikuoti ir Vilniuje.

Valdžia ieškojo kur gauti milijardą litų. Štai, imk: jį užkasa į žemę. Paupys - kelis milijonus. Aplinkkeliai - milijardus.
Parodyk jiems ir tai.

Išvaikyti - maža. Reikia, kad dar valdžion sulįstų padorūs žmonės. Tai kviečiu daryti čia:
http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti#savivaldyben kandidatai

_________________

Linas Vainius rašė:

• ereliai apsiktais kulnais
• baikime drumsti ..sūriais pajūrietiškais bezdalais
• prikibtų gatvėje ..žinočiau kaip elgtis. Internete "viskas galima, žodžio laisvė

LDB - sukčiai
andrius.saugokmedi.lt <- Už ką balsuoti

Bėgioti man patinka. Toliausiai esu nubėgęs Smiltynė-Juodkrantė-Smiltynė, bet tai buvo senai.
Bėgimas apkrauna kojų sąnarius ir stuburą. Todėl bėgiojant reikia pasirinkti gerus bėgimo batelius ir bėgioti ant minkštesnės natūralios dangos (miške, parke, pievoje). Perkant kokybiškus batelius (pvz. ASICS), būna pažymėta kokiai dangai skirti, kokiai pėdai.
Šiemet bėgimo su apgailestavimu atsisakiau dėl pasikartojančių stuburo skausmų (ypač po smagesnių palakstymų). Nepadėjo nei minkštesnė danga, nei bandymai kaitalioti bėgimo techniką. Stuburo ligų specialistas patvirtino, kad bėgimas duoda didelę neigiamą apkrovą stuburui dėl smarkesnio pėdos smūgio į žemę pėdos nusileidimo metu, kurį sugeria sąnariai ir stuburas. Turintys bėdų su juosmeniu ir stuburu turėtų pagalvoti, ar bėgimas jiems nesukels problemų.
Aktyviai bėgiojant galima susilaukti daugiau traumų pėdoms, kojoms, sąnariams negu minant teisingai parinktu dviračiu ir suderinta sėdėsena. Manau, kad dviratis sveikiau. Ypač žmonėms su viršsvoriu, nes bėgiojant jų kojoms ir sąnariams tenka dar didesnės neigiamos apkrovos negu liesiems žmonėms. Man baisu žiūrėti į drūtus žmones, bėgiojančius šaligatviais ir asfaltu. Tikriausiai stengiasi dėl sveikatos, bet greičiau save žaloja iš nežinojimo.
Svorio metimui, fizinės formos gerinimui viršsvorio turintiems žmonėms - tik dviratis.

Vaikštant neatsiplėši nuo žemės abiem kojom, todėl nėra to nepageidaujamo smūgio nusileidimo metu. Spartus vaikščiojimas visai gera fizinės mankštos forma.

Mano skaitytose knygose apie dviratininkų treniruotes visi autoriai primygtinai rekomenduoja dviratininkams nugaros-liemens pratimus daryti reguliariai visus metus. Nes juosmuo ir nugara dviratininkams dažnai yra silpna vieta, kuri vienpusiškai nenatūraliai apkraunama mynimo metu. Juosmuo ir stuburas dar labiau kenčia MTB XC maratonuose (dėl kratymo), ilgų distancijų važinėtojams. Verta pasirūpinti, kad tai nebūtų kūno "silpnoji grandis". Nugaros-liemens pratimus reguliariai daryti naudinga visiems nejudraus gyvenimo būdo ir stovimo-sėdimo darbo žmonėms.
Nereikia susižavėti kultūristiniais raumenų pumpavimo ir atsilenkimo pratimais kvadratiniam pilvo presui. Dviratininkams svarbesnė apatinė juosmens-nugaros dalis. Pratimai nugarai ir pilvo presui turėtų būti santykiu ~4:1.
Svarbu taisyklinga juosmens pratimų atlikimo technika, kad neprisidaryti bėdų. Google padės surasti patarimų, youtube daug pavyzdžių. Raktažodžiai "nugaros, stabilumo pratimai, ang. Core exercise".
Man patiko Lance Armstrongo fizinio pasirengimo vieno iš trenerių pratimai, skirti stuburo sveikatai ir nugaros skausmų profilaktikai. Pritaikyta dviratininkams. Atidžiau pasižiūrėjus nesunku suprasti iš video pavyzdžių.
http://foundationtraining.com/video/foundation_training_dvd_trailer/

Egzotiškas ir man asmeniškai sunkus nugaros-juosmens porinis pratimas būdavo kai vienas pratimo partneris stovi stačias, kitas verčiasi žemyn galva, užsikabina kojomis kitam už sprando ir daro prisilenkimus į viršų, abiem sunku ir nauda nugarai bei juosmeniui, paskui apsikeitimas ir vėl tas pats. Pratimo trūkumas, reikia fiziškai panašaus pajėgumo partnerio.
Ką dar būtų galima pasiūlyti smagaus nugarai ir juosmeniui, stuburui ir subinkauliams? Man po naktinio Klaipėdos sukilėlių žygio pėsčiomis kažkaip didžiausias nuovargis ir skausmas teko taip vadinamoms strėnoms.

Su tom kojom už sprando išties egzotika ir gali daugiau susižaloti, negu naudos turėti. Juosmens ir stuburo pratimai yra paprasti, jiems daryti reikia nedidelės erdvės ir kilimėlio. Kad būtų didžiausia nauda, juos reikia daryti reguliariai rytinės mankštos metu, po pasivažinėjimo dviračiu ar kt. Tiesiog pratimų serija nugarai, juosmeniui, strėnoms ~10-15 min. Ramiai, be staigių judesių, taisyklingai kvėpuojant. Žemiau pateikiu pavyzdžius, kuriuos rastumėte daugelyje dviračių sporto (plento, XC, DH, savaitgalio kaubojams ir kt.) ir bendro fizinio pasirengimo vadovų. Panašius pratimus parodytų dažname stuburo ligų centre.

Lietuviškai:

Pratimai pilvo presui ir šonams
Pratimai juosmens stiprinimui
Pratimai užpakaliniams kojų raumenims

Angliškai, bet lengva suprasti
Liemens pratimai dviratininkams
Lance Armstrongo trenerio patarimai

Šitie keli pratimai man pasirodė paprasti veiksmingi

Nepamaciau tame filmuke nieko idomaus, kad treniruotu nugaros apacia. O jei pratimas daromas ramiai ir be staigiu judesiu bei apkrovos- is viso niekas nesitreniruoja.
Nugaros apaciai yra treniruoklis, galima daryti atsilenkimus ir be jo, daryti "zvake". Apskritai ta dalis treniruojasi nuo didziosios dalies judriu pratimu. Iskaitant ir nuo begimo, todel begiojant papildomai nera butina treniruoti nugaros apacia. Stuburas gali skaudeti ir turint gerus nugaros raumenis, pagrinde skauda nuo netaisiklingo sedejimo, ir gulejimo. Ypac zmones netaisiklingai sedi automobiliuose.
Kalbant apie pilvo preso treniravima- dauguma mano, kad reikia daryti atsilenkimus. Tai yra visiskas mitas. Nuo atsilenkimu labai tiketina, kad prades skaudeti nugara. O kvadraciukai neatsiras. Net ir darant su svoriais, ant suoliuko- rezultato reiktu labai ilgai laukti. Kad pasimatytu kvadraciukai ant pilvo- tereikia numesti savo lasinius.

_________________
http://www.youtube.com/watch?v=Vhbd3KyEplU

Remiuosi specialia literatūra ir gydytojų, kuriuos teko aplankyti, teiginiais. Stuburui ir juosmeniui mankštinti, sveikatai palaikyti nereikia jokių ypatingų aparatų ir sporto klubų, nereikia egzotiškų įmantrių pratimų. Tą puikiai galima daryti namų sąlygomis be jokios spec. įrangos ir rezultatas bus toks pats. Pratimai paprasti ir naudingi, užtektų juos daryti bent 2-3 kartus per savaitę po 10-15 min, bet sunku prisiversti reguliariai mankštintis ;-)
Atliekant juosmens-liemens pratimus reikia vengti staigių judesių, nes tai gali sukelti traumas. Tą jums pasakys bet kuris kvalifikuotas treneris, tai išgirsite kiekvieno pratimo paaiškinime.

Dėl savo sveikatos ir harmoningo išsivystymo besimankštinančiam dviratininkui nereikia sekti kultūristų raumenų pumpavimo metodikomis. Gerų sportinių rezultatų siekiančiam dviratininkui reikia pasidomėti specializuotais bendro fizinio parengimo pratimais. Jie skirti ugdyti specifinėms dviračių sporto savybės ir neturi nieko bendro su raumenų pumpavimu. Įvedus paieškoje "cycling core training" išmes įvairiausių pavyzdžių su variacijomis.

Zygfrid nuotraukoje parodytas aparatas tikrai įmantrus :-) Sporto klubuose ir parduotuvėse visko galima rasti.

Geros sveikatos

1. Labai teisingi komentarai. Begiojimas yra puiki manksta normalaus svorio zmonems. Vyresnio amziaus turintiems problemu su sanariais, stuburu ar turintiems virsvori- daugiau zalos, nei naudos. Ypac nerekomenduociau begiojimo asfaltuota danga (neturintiems visvorio su gerais begimo batais dar galima). Sunkiau isspresti organizmo aprupinimas vandeniu. Pliusas- mankstai uztenka ir 30 min.
2. Vaiksciojimas, spartus vaiksciojimas- gera alternatyva. Lazdos nebutina- pas mus dar tas nelabai priimtina ir kvailai atrodo. Po ilgesnio pasivaiksciojimo gali pradeti skaudeti nugara- apkrovos vis tiek gauna. Taciau, net toks atrodo nekaltas (nesunkus, nereikalaujantis kanciu ir dideliu pastangu) uzsiemimas yra gera priemone svorio metimui. Pagrindine problema- reikia tureti daug laiko.
3. Dviracio mynimas manau maziausiai traumuojantis. Ir ne toks efektyvus. Reikia laiko pora valandu.
4. Neturint visai laiko,- pagrindinis pratimas kojoms yra pritupimai. Galima sugalvoti ivairiu pratimu atliekamu namuose. Paprastas variantas: keletas seriju po 50 greitu pritupimu (pilnu, pilna peda ant zemes) galima atlikti namuose, uzima labai mazai laiko ir nereikia jokio inventoriaus. Vis geriau nei nieko. Norint apkrovos- galima panaudoti paprasciausia kuprine idejus balasta. Tinka smelis, bambaliai su vandeniu. Norint galima prisilaikyti, pvz uz radiatoriaus.

*Gali iskilti klausimas kodel kalbant apie svorio metima, pradedame nuo koju mankstos. Kodel norint numesti pilva reikia mankstinti kojas. Galeciau parasyti dideli straipsni apie svorio mazinima. Trumpai reikia suprasti, kad svorio metimas yra energijos mazinimas. Energija maziname mitybos pagalba ir ja naudodami. Neuztenka vien badauti, reikia ir makstintis- naudoti energija. Zmogaus kune daugiausiai energijos sunaudoja 1. kojos (raumenys); 2. nugara; 3 deltos, krutine ir t.t. 4. pilvo raumenys pagal energijos sunaudojima yra link galo. Todel is to plaukia atsakymas kodel metant "pilva" beveik nereikalingi atsilenkimai.