Vieną ankstų vasaros rytą(birželio 18, apie 12, o gal net 13 valanda) trys paršiukai pakinkę savo aliumininius žirgiukus ir iškeliavo
Šventosios link. Kadangi iš Palangos į Šventąją važiavome pirmą kartą, nenuostabu, kad nežinojome kur rasti ir dviračiu taką. Bet ilgai klaidžioti neteko, mus pavijo keletas dviračius apsižergusių vyrukų ir nuvede iki dvirtakio. Palinkėję gero kelio nudūmėme Į Šventąją. O čia ir susidūrėme su pirma smulkia problemėle. Stop! Krenta krepšiai.
Tiesa, vos nepamiršau. Kaip matote nuotraukoje, keliavo ir kiniečių šedevras, pirktas Švėkšnos turgelyje prieš maždaug 3 metus - Boxter. 26" ratai, teoriškai amortizuojanti priekinė šakė ir netgi Y formos remas...
Na gerai, užteks seilę varvinti.
Kaip visiem žinoma, netoli nuo Šventosios yra ir riba, skirianti Lietuvos respublikos teritoriją, nuo Latvijos respublikos teritorijos. Būtent šią ribą ir pasiekėme 2011 06 18, 15:43.
Nusipaveikslavę, atsisveikinę su artimaisiai patraukėme tolyn. Tolyn į savo nakvynės vietą. O ji buvo suplanuota netoli Liepojos esančiame Bernati kaimelyje, Ergli kempinge. Privažiuojame jį, tuščia, aplink tylu, nė gyvos dvasios. Nei vieno vokiečio su kemperiu, nei vieno latvio su palapine ar dar kuo. Visiškai tuščia. Keletą minučių pašmirinėję ir nesulaukę jokio demesio pamanėme, kad šeimininkai kurnors išvažiavę ir kempingas uzdarytas. Traukiame arčiau Liepojos, gal ten rasime kokį kitą kempingą. Bet bevažiuodami visgi nutarėme užsukti į tą patį kempingą, tik iš kitos pusės. Įvažiavome į kiemą, o po jį vaikštinejo ir namus, kuriuose, kaip supratome gyvena kempingo šeiminkai, saugojo čiau čiau veisles suniukas. Kadangi buvo parašyta, kad registracija tame name, tai kol išsitraukėme pinigines, morališkai nusiteikėme atsisveikinti su latais, iš pirties išlindo vidutinio amžiaus vyras, kuris ir buvo šeimininkas. Aprodė kas kur yra, paėme už visus 9 latus ir nukeliavo toliau šildytis. Mum, šis kempingas labai tiko. Buvo virtuvė(viryklė, mikrobangų krosnelė, el. virdulys, rakandai ir t.t.), dušai su itin karštu vandeniu, na ir visa kita.
Pavalgę, atsiprausę nukeliavome miegoti. Saldų miegą nutrauke rytinis lietus. O pasitaikė jis gana stiprus, laimei, trumpas. Turbūt labiausiai prajuokinęs atvejis, visos kelionės metu buvo varna. Žinote, įprastos varnos sako "kar kar". O ten... Vos lietui nustojus šlapinti mūsų palapinę varna prabilo "užsienio kalba". Vietoje įprastu žodelių ji pradėjo juoktis. Norit - tikėkit, nenorit - ne, bet ji sakė "cha cha". Gaila, nemačiau, bet tikriausiai ir raitėsi šitaip
Aptarę šitokius varnos išsišokimus, nuėjome į virtuvę taisytis valgio. Ne ne, varna liko gyva.
Apie dvyliktą valandą pajudėjome tolyn. Pasiekėme Liepoją.
Įamžinom dviračius šalia paminklo į jūrą išėjusiem, bet iš jos taip ir negrįžusiem žmonėm.
Paminklo memorialinę lentą.
Giliai į atmintį įstrigo mano pasivažinėjimas tramvajaus bėgiais. Iš pirmos į antrą juostą rikiavausi pernelyg mažu kampu, tad siauros padangos labai lengvai įlindo į bėgius. Ech... Tuometu smagu nebuvo. Gerai, kad nevirtau.
Dar šiektiek paklaidžioję po miestą patraukėme į kitą suplanuotą nakvynės tašką. Jūrkalnę.
Apsistojome Sili kempinge. Niekuo neišskiriantis, įprastas kempingas. Na, nebent tuo, kad nebuvo šilto vandens ir tualetuose šviesos. Visai šalia kempingo teka upelis, gaila, bet pavadinimo nepamenu.
Vakare, iš netoliese rastų šakelių užsikūrėme laužą, pasišildėm, pasėdėjom ir miegot.
Kitos dienos tikslas - Ventspilis. Pasiektas be problemų. Pats miestas tvarkingas, neprišiukšlintas. Tvarkingos, trinkelėmis grįstos gatvelės. Tik... Kas jiem blogai? Karvės - šventi gyvūnai?
Kitas taškas - Kolka. Lengvas vėjelis į nugarą, naujai išpiltas asfaltas ir beveik visiškai jokio automobilių eismo. Ventspilis - Kolka, greičiausia atkarpa šioje kelionėje. Vidutinis 30km/h greitis nei vieno nenuvarė nuo kojų. Taip taip, ir kitaicas Boxter'is neatsiliko, nuo Sirrus'o ir Wheeler Cross 6,3. Pakeliui prasilenkėme su grupele lietuvių turistų, taip pat mynusių dviračius. Atvykę į Kolką, nakvynės vietoje sutikome dar vieną lietuvį turistą, atsiskyrusį nuo anos grupelės dėl techninių nesklandumų. Ištrūkinėję stipinai, gumbais nusėta padanga. Nieko gero. Laukė kol ryte jo atvažiuos parsivežti į Lietuvą. Tačiau, ryte susisiekė su savo kelionės draugais ir sužinojo, kad šie nupirko viską, ko reikia dviračiui sutvarkyti ir pasiuntė taksi jo atgabenti. Taigi, kelionę pratęsė.
Dar kita diena - eilinis kaimelis Upesgriva, kuriame buvo numatyta nakvynė. Nieko ypatingo, išskyrus pigią nakvynę. Vos penki latai už visus.
Paskutinė diena ir pagrindinis kelionės tikslas - Ryga.
Manau, kad apie šį miestą labai daug pasakoti nereikia. Jei kas sugalvosit su siauromis plentinėmis padangomis pavažinėti po senamiestį, tuomet arba pasiruoškit stipriai purtytis, arba veskitės dviratį šalia savęs. Na, o iš Rygos į Palangą grįžome autobusu. Vairuotojas be jokių neigiamų emocijų sutiko tris dviračius ir jų krepšius priimti į bagažo skyrių be jokio papildomo mokesčio.
Verta paminėti :
Latvijos vairuotojai lenkė išvažiuodami į kitą juostą. Nebuvo nei vieno atvejo kai lenkė kone veidrodžiu braukdamas per šonus.
Latvijos piliečiai nevaikšto dviračių takais. Bent jau ne taip masiškai.
Iš viso pravažiuota 645km ir nei vieno prakolo ar dar kokio gedimo.
Rankas kėlė ir sveikinosi ne tik dviratininkai, bet ir už automobilio vairo sėdėję asmenys.
Už kempingus ir maistą išleidome po maždaug 50 latų kiekvienas + 55litai už autobusą.