Zaria_klp rašė:
...O įprastam kasdieniniam važiuotojui žiedu lėkti 25 ir didesniu greičiu nėra įmanoma. Ir dar jei to greičio reikia tik po sustojimo, nes piko metu deriniesi prie tarpų sraute.. Nežinau kaip jum, bet man, paprastam važiuotojui sklandaus susiliejimo su eismu nepavyksta pasiekti jau metus. Tiek jau važinėju į darbą kiekvieną dieną. Manau tai yra dėl mano pajėgumo. Negaliu taip greit begėtis, todėl nespėju su srautu, praleidinėju, o tada prarandu vietą ant kelio. Aišku, aš vistiek stengiuosi rasti tą savo vietą, bei tempą. Bet va, metai prasisuko, ir nematau jokių pokyčių, kai pirmą kartą gatve atvažiavau į darbą.
Ką galit patarti? Ir ne tik man, bet ir 30-40 metų buhalterėms, soc. darbo specialistėms, suvirintojams?...
Kadangi pas mus visi automobilistai gatvėse kažkodėl tai patampa lenktynininkais, tai ir dviratininkai yra priversti patapti truputį sportininkais ir greičiau važiuoti, bei tobulinti savo važiavimo taktiką. Visų dviratininkų į gatves neišvarysime, bet tie, kurie sugeba važiuoti bendrame sraute, manau, turėtų kuo dažniau tai daryti ir prie dviračių pratinti visus vairuotojus.
Dabar dar pastebėjau tokią ganėtinai blogą tendenciją, kai jaunieji autochuliganai, dideliu greičiu laksto po miestą ir yra įsigudrinę visą srautą lenkti pirma juosta ir jų manevrai neprognozuojami, o prie šviesoforų perėjose net važiuoja per raudoną šviesą. Ne vienas jau atvejis. Reikia būti labai atidžiais su tokiais.
Kai gatvėse eismo nėra, tai važiuoju atsipūtęs, bet jei vyksta intensyvus eismas visomis juostomis, tai ir mano greitis 25-35 km/h, kad kuo mažiau trukdyčiau eismui, bet čia man padeda daugiametės jaunystės treniruotės ir dabartinis netingėjimas važiuoti dviračiu. Kaip ne keista - kuo greičiau važiuoju, tuo saugiau jaučiuosi.
Snaczjej Vret rašė:
... Dar turiu klausimą važinėjantiems plentiniais ratais ir padangomis - kaip įveikinėjat Tiltų g.? Nepasakokit apie Paris-Roubaix, nes tai pats prasčiausias palyginimas
Žinoma, tai ne Paris-Roubaix (
truputį trumpiau), bet kiekvieną kartą pravažiuojama. Nėra ten ko lėkti. Šiaip aš svorį nuimu nuo sėdynės ir per kojas ir pedalus paskirstau visam dviračiui (
toks važiavimas pusiau stovint), taip mažinama apkrova galiniam ratui, nes įprastai jam tenka didelės apkrovos ir būna žiaurus kratymas, taip pat visus kūno ir rankų raumenis kiek atlaisvinu, bet ne per daug, taip geriau sugeriamos visos vibracijos. Dažniau ir daugiau pavažinėjus, tenka ir ratus patiesinti, bet tai daryti tenka ne tik Tiltų gatve pavažinėjus, tad problemos lyg ir nebūtų.
Dėl siaurųjų plentinių padangų - teisingas akcentas, tai ypač aktualu važiuojant iš pietų į šiaurę, toje pusėje ir ypač arčiau gatvės krašto mano pastebėjimais yra pasidarę ganėtinai dideli tarpai tarp grindinio akmenų, į kuriuos sutelpa visa padanga. Va čia tai visada rizikuojama sugadinti padangą, užtektų ratui sulysti visam, aštresnio akmenuko ar grindinio akmens krašto ir padangai amen. Todėl stengiuosi toje pusėje važiuoti labiau centro, gerai, kad dar ten tik eismas leidžiamas visuomeniniam transportui, tai jie, jei reikia, apsilenkia išvažiavę labiau į priešingą juostą. Būtų gerai, kad gatvių prižiūrėtojai ir tvarkytojai tuos išplautus grindinio tarpus užpiltų bent smulkiu žvyruku… Į kitą pusę važiuojant tai kažkaip mažiau aktualu, tik krato.