Pats sau leisiu taip pat pasisakyti apie GPS.
Programinė įranka yra tik dalis džiaugsmo. Kaip žinia, įprasti GPS įrenginiai gali pasiekit 3-5 metrų tikslumą. Tokiu tikslumu apskaičiuoja jūsų koordinates erdvėje. Likusią darbo dalį atlieka programa. Ir jai tenka atspėti, kokiu greičiu judate, kuria kryptim, kokiame aukštyje ir t.t. Algoritmų šiam darbui atlikti yra galybė, bet dažniausiai pasitaikantys yra tiesiog kaupiamas vidurkis. Tam iš GPS imtuvo yra prašoma koordinačių keleta kartų, ir tik poto skaičiuojama, kokiu vidutiniu greičiu jūs judat. Ir, jei esate sportininkas, suprantate, kad jei jūs per 10 sekundžių pakėlėte savo greitį iki maks, tai žemėlapyje ir ataskaitoje jums rodys tik vidurkį, bei visas greitis gali būti pasirodys tik po 30 sekundžių. O jei per tą laiką dar ir lėtėjot, tai tas vidurkis išvis neparodys jūsų maks greičio. (čia skaičių besivaikantiems : )
Dar šiokis tokis burtas yra su programomis orientuotomis į kelius. Tokios programos (dažniausia automobiliams skirtos), turi savo žemėlapius. Jie būna labai supaprastinti, lyginant su Google Maps, ar
Maps.lt žemėlapiais. Todėl matosi tik keliai, ir kartais miškai. Ir, jei nurodote, kad kelionė vyks keliais, programa stengsis jus rodyti ant kelio. Net tada, kai būsit šalia kelio, net tada, kai pasuksit per miškelį kito kelio link. Todėl rekomenduoju vengti tokių nustatymu ir programų.
Ir internetas. O kam gi internetas miške? Vienas variantas:
http://www.youtube.com/watch?v=_E-8GI8BwIIO tikroji priežastis yra GPS specifikoje. GPS prietaisas turi tokius būdus pradėti veikti - šaltas startas, karštas startas, ir assisted. Šaltas startas gali trukti iki 13 minučių, kol prietaisas galės duoti koordinates. Karštas startas kažkiek apribotas, su salyga, kad prietaisas nebūna pilnai išjungtas ir nenubėga nuo paskutinio išjungimo vietos per daug. Tada startuoja minutės bėgyje. O štai
A-GPS yra tas variantas per vidurį. Greičiau nei per 13 min, bet dažnai vistiek trunka apie minutę. Prietaisui pradėjus darbą reikia sugaudyti palydovų signalus, ir kad tai padaryti būtų lengviau, dalį pradinės informacijos įmanoma gauti iš GSM tinklo tiekėjo. Dažniausiai tai yra internetu parsiunčiami tam tikri duomenų gabalai. Iš čia seka, kad daugelis programų prašo prisijungimo prie interneto, net jei nesiruošiate žiūrėti žemėlapio (ar Facebook'o).
Dar gi, yra programų kurios darbo metu ekrane rodo žemėlapį ir jus jame. Tam taip pat reikia interneto, ir priklausomai nuo žemėlapio detalumo, bei kelionės trukmės, to interneto gali prireikti visai nemažai. Tai ne tik kainuoja pinigus, bet ir eikvoja aparato bateriją greičiau, nes reikia ne tik skaičuoti koordinates ir priimti palydovų signalus, bet ir jungtis prie GSM ryšio ir ištisai siųstis duomenis. (pvz. Endomondo žemėlapį pateikia kelionės pabaigoje, ir tai tik tada, kai jūs leidžiate jungtis prie interneto. Kitu atveju programa telefone išsaugo tik jūsų koordinates faile, ir laukia, kada bus proga tas koordinates išsiųsti į Endomondo puslapį.)
Apie programas atrodo baigiau. Dabar apie tikria gera dalyką - jūsų kelionės telemetrija : )
Kaip rašiau, programos naudoja netikslius GPS duomenis, ir iš jų skaičiuoja greitį. Kad koordinačių nustatymo sistema skaičiuotų tik koordinates, mums reikia papildomo prietaiso dviračio greičiui matuoti. Tarkim toks prietaisas:
Garmin GSC-10. Tvirtinasi netoli myniklio veleno, ir vienu metu matuoja galinio rato greitį, bei mynimo dažnumą. Lietuvoje kainuoja apie 130-150lt. (iš užu sienos galima ir už
pigiau). Populiariausios programos dažniausiai palaiko visu populiarius matuoklius. Dabar programa užsirašinės tik koordinates, o greitį priims iš šio išorinio prietaiso ir tai bus tikrai tiksliau, negu nežinia koks vidurkis. O kur dar mynimo dažnumo analizė namuose prie kompiurio, sprendžiant kaip kitą kart įveikinėti įkalnes..
Dar norėčiau pareklamuoti vieną gana naują ir niekaip nepripažįstamą sąsają. Įprastai populiarieji gamintojai matuoklius gamina su Bluetooth sąsaja. Ir taip daro todėl, kad mobiliuose tai populiariausia išorinių prietaisų sąsaja. Veikimo atstumas čia nėra svarbus, bet jis dažniausiai būna 10 metrų ribose. Bėda tik ta, kad Bluetooth yra gana raji energijai. Tiek priimančiam prietaisui, tiek siunčiančiam. Mobilų telefoną tai kas - parėjai ir įkrovei. O štai siųstuvą prikabintą prie dviračio reikia nusukinėti. Ir jame baterija tai maža, vos porai kelionių.. Bet nebijokite, žmonės išrado mažo galingumo bevielio ryšio technologiją
ANT. Šiuo ryšiu apginkluoti prietaisai pasižymi niekinių energijos sunaudojimu. Mano ankščiau minėtas Garmin GSC-10 turi šią galimybę bendrauti ANT ryšiu. Dabar nudžiuginsiu tik dviejų telefono gamintojų fanus. Apple ir Sony Ericsson. Iphone telefonams yra galybė priedų, vienas jų yra
įkištukas ANT ryšiui. Privalumas tai, kad tokio įkištuko užteks visiems ANT prietaisams nuskaityti. O dažniausiai tai būna greitis, mynimo dažnis, bei širdies dažnis, ar temperatūra. (pro lygoje, dar ir į pedalus perduodamos energijos matavimo
įranga). Kitas gamintojas Sony Ericsson pasirinko šią sąsają įdiegti į visus Xperia telefonus (yra
išimčių). Todėl nereikia pirkti papildomų įkištukų. Mano patirtis yra su SE Xperia x10i Mini - veikia gerai ir be trukdžių. Paantrinsiu, kad programa
Endomondo taip pat atlieka savo darbą gerai.