Žygintas rašė:
milda rašė:
Simai, dviratininkų yra visokių. Mano nuomone, turėtų būti nedraudžiama važiuoti gatve, bet ir galimybė silpnesniems dviratininkams važiuoti takais ar šaligatviais, neturint pirmumo. Na ne visi tokie drąsūs ir greiti kaip tu, pabandyk tai suprast...
milda rašė:
o del vaziavimo gatve - pazistu ne viena zmogu, kuris gatvemis vaziuoti tiesiog BIJO. jei butu dviraciu takas atskirtas ant gatves - vaziuotu.
milda rašė:
Bijo žmonės, BIJO
milda rašė:
ji bijo važiuoti tiek gatve dėl mašinų, tiek šaligatviu dėl žmonių)
Baimė, jau daug kartų nuskambėjęs žodis Velouoste, dažnai girdimas dviratininkų naujokų argumentas nevažiuoti gatve, o užimti pėsčiųjų zoną. Milda tai vadina BAIME. Natūralu, bet ar tokiais argumentais gali būti formuojama miesto infrastruktūra? Neįmanoma visur pritiesti dviračių takų, o ir nėra reikalo jei eismas ramus. Dviratis juk transporto priemonė (?).
Kas yra baimė? Vikipedija rašo - "Baimė –
tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija susijusi su pastangomis išvengti šio pavojaus". Taigi, kiek tikras ir įsivaizduojamas pavojus važiuoti gatve?
Bent jau man, tas nemalonus pojūtis kildavo iš nežinojimo kas vyksta gale. Čia turbūt inkstinktas saugotis atakos iš užnugario. Bet pagal statistikas, avarijų kai nudaužia tiesiai iš galo yra visiška mažuma tik - 3.8% susidūrimų. Svarbu prognozuojamai laikytis trajektorijos, ir būti matomu nakty.
Tiesa, statistika ne iš Lietuvos, bet savo praktika galiu patvirtinti kad daugiausia pagrįsto pavojaus yra susidurti iš šono, kai nepraleidžia išsukant iš šalutinio ir pan. Tą patį byloja ir šis puslapis
http://bicyclesafe.com .
Sakysit Klaipėdos vairuotojai labai baisūs? Iš savo dviratinių kelionių Europoje, galiu patvirtinti - Klaipėdos vairuotojai apibendrinus yra net labai ramūs (atskira kalba yra autobusai ir maršrutiniai). Mačiau kaip daug intensyvesnio eismo Europos gatvėse keliu rieda ir su aukštakulniais, sijonais, ar visiškai senyvi žmonės, taip pat vaikai - nevisose situacijose laikosi eismo taisyklių, bet matomai jas žino - rodo posūkius, orientuojasi). Kuo mes tokie blogesni? Iš kur tas verkšlenimas ir baimė?
Be abejo dviratizmas, kaip ir kita kasdienė veikla nėra 100% saugi, tačiau vėlgi, dauguma statistikų byloja kad gatvė visgi yra žymiai saugesnė eismui nei dviračių takas. Valdas buvo apie tai rašęs
http://www.velouostas.lt/blog/?p=257 . Ir apskritai galima rasti daug vienareikšmiškų tyrimų šiuo klausimų. (Tingiu ieškoti nuorodų bet surasiu jei netikite.)
Pats Klaipėdoje daugiau naudojuos gatve, bet tenka ir dvirtakio. Daug daugiau nemalonių situacijų patiriu važiuodamas būtent dviračių taku. Paskutinįkart užvažiavau ant šunelio, pastovi konfrontacija su vairuotojais išsukinėjančiais iš kiemų ir pan. Sau darau išvadą jog gatvės yra daug labiau prognozuojamos, ir pats elgiuosi prognozuojamai.
Per savo dviratinę patirtį esu patyręs tik vieną autoįvykį - ir tai buvo dvirtakyje Vokietijoje.
Taigi, kiek pagrįsta yra ta baimė važiuoti eisme? Ką manot? Kaip su šia natūralia emocija tvarkotės, ar tiesiog atsiduodate takeliams? Man tai praėjo natūraliai, tiesiog per patirtį (su gelda pirmais kartais išriedėti į gatves taip pat buvo labai nejauku, bet su laiku praėjo).