garas rašė:
Gerai pastebėjai.
Turėjau panašų
aliuminio vairą
Tarybinį.
Nulūžo stačio nuokalnės pabaigoje, kai jau sulėtinau ir kirtau kelią. Tarybiniai gamino be pastorinimo. Žmogaus gyvybė nerūpėjo. O vokiečiai, kad ir
Komunistiniai vis
rūpinosi.
Tiesa per vidurį
laužydavau ir
plieninius vairus, ir
kapitalistinius.
"L" pavidalo švaistikliai (kampuoti)tikrai nesiskiria nuo paprastų.
Tą suprasti, tereikia
įsivaizduoti erdvę tarp švaistiklio
galų užpildyta metalu. Nėra
jokio skirtumo kokių pavidalu tą metalą išgremžti.
Panašiai bandė išradinėti
amžiną variklį. Vaizduodavo, neva nuo
pavaros pavidalo priklauso energijos atsiradimas iš nieko.
Tam suvokti net nereikia nagrinėti jokio "
sukimo vektoriaus", kaip beveik teisingai siūlo
garas.
Rašau "
beveik" dėl dviejų dalykų:
- nėra tokio dalyko. Vėktorius būna tik tiesinis (tarkim jėgos). Bet gal garas paprasčiausiai liaudiškai pavartojo žodį "sukimas", vietoj "mynimas".
- Mynimo kryptis (vektorius) ovalinės žvaigždės atžvilgiu truputi skiriasi. Švaistiklis pasuktas kvadratinės kiaurymės atžvilgiu (kuria maunamas ant veleno), o reiškia ir žvaigždutės atžvilgiu.
- Bet lygiai taip pat įmanoma pasukti ir paprasto, tiesaus švaistiklio išdėstymą.
- Vargu ar pasukimas naudingas. Nes tariamas mirties taškas nuslinko nuo vietos, kur ovalinė žvaigždutė mažiausia, į didesnę vietą, kur minti tariamai sunkiau.
Bet tai
geometriniai samprotavimai.
Gali būti, kad "
L" suteikia
kitonišką savybę
medžiagai, kad taptų lengviau minti.
Gal "
L" labiau
spyruokliuoja.
Gal jis
linksta kažkaip ypatingai, tam tikru metu, tam tikroje vietoje, tam tikrai...
)... 
Už ką balsuoti