Kuršių Nerijoje turime daug vienvėžių takiukų, tačiau jie išsisklaidę, fragmentiški, sunku apjungti į ištisą ilgą maršrutą.
...........
Keli mano variantai maršrutui Smiltynė - Juodkrantė.
Tarkime, pradedame nuo senojo kelto. Išvažiavus iš kelto pasukame dešinėn ir už seno viešbučio prasideda malonus vienvėžis miško takiukas, kuris pravažiavus pro girininkijos gaisrinę, tęsiasi iki jachtklubo ir paskui šlaitu iki naujosios perkėlos.
Už naujosios perkėlos galima leistis vienvėžiu takeliu arčiau marių, arba dvivėžiu miškininkų keliu. Vėliau jie abu susieina ir šlaito kraštu tęsiasi iki pat Smiltynės posto, pusiaukėlės iki Juodkrantės. Šitas takiukas man asmeniškai vienas maloniausių Neringoje. Laukinė marių pakrantė, Ledo ragas (laivų kapinės), nuo šlaito matosi marios, uostas, Kiaulės Nugara. Gaila, privažiavus Smiltynės postą šis smagus takiukas baigiasi. Keletas foto:
http://whitecoastart.com/2012/03/organic-vs-artificial/Už posto mažiau įdomu. Kertame plentą ir užkopiame ant kopagubrio. Tada lieka keli variantai. Pirmas - važiuoti kopagubrio priešgaisrine juosta. Minkštas samanotas smėlėtas gruntas, kalvotas, tinkamas padraskyti širdį, tačiau riedėjimo malonumo mažai.
Antras variantas - nusileisti kopagubriu iki jūros. Ištisai kopos eina elektros linija ir šalia vingiuoja miškininkų keliukas. Gruntas truputi kietesnis ir galbūt todėl malonesnis variantas, o dar šalia už kopos jūra.
Prikabinu abu variantus, Smiltynė - Juodkrantės švyturys (apie 18km):