Man labai patinka žydų klausimas
Ir kaip ten išties buvo su žydų atvykimu į Lietuvą?
Prisiminkime vėlgi kraštelį istorijos: Žydai į Europą plūstelėjo po kryžiaus karų Palestinoje, kai jiems teko bėgti nuo sukiršintų arabų. Taigi, apie IX amžių jie ima keltis Europon, o XIIa. Europoje jų jau pilna. Tuo laikotarpiu pagrindiniai žydų verslai yra keli: prekių pervežimas, pinigų skolinimas bei prekyba vergais (taip taip, Europoje vergija vis dar buvo išlikusi).
Žydai, beieškodami naujų vergų, atkeliauja į rytų Europą, kur yra vieni geriausių to meto vergų tiekėjų - kryžiuočių ordinas, besiplečiantis į rytus. Aišku, prasideda prekyba, biznis klesti, bet... O kodėl gi nepasigrobus vergų patiems? O gal dar geriau - gal ten tiesiog suorganizuoti valstybę: būti kaimiečių šalies valdovais daug smagiau, nei tais kaimiečiais tiesiog prekiauti?
Taigi, ar įtikėtina būtų, kad Lietuvių valstybės ištakos buvo tokios?
Dar keli istoriniai faktai, verčiantys susimąstytii: įkūrus nepriklausomą Lietuvą 1918-aisiais buvo įkurtas ir atskiras ministro žydų reikalams postas. Pirmuoju ministru tapo gydytojas Jokūbas Vygodskis, vienas autoritetingiausių litvakų - visuomenės veikėjų. Vyriausybei persikėlus į Kauną, J. Vygodskis nepanoro palikti savo bendruomenės, jis liko jai vadovauti, o ministru buvo paskirtas dr. M. Soloveičikas. Abu šie ministrai, reikia manyti, padarė didžiulę įtaką lietuviškumui puoselėti bei platinti. Paminėtinas jau vien toks faktas, kad atgavus Vilniaus kraštą, Vilniaus gyventojų tautinė sudėtis momentaliai pakito, labai greitai apie pusę gyventojų ėmė sudaryti lietuviai - buvę žydai.
Didysis Vilniaus Gaonas nusprendė kurti visą tą lietuvių ir žydų integracijos planą.
Pastebėjęs, kad žydams gyventi sunku, o pagrindinės jų problemos kyla dėl to, kad nei kalba, nei kultūra jie nesugeba susilieti su aplinkinėmis tautomis, jis nusprendė šią problemą išspręsti kardinaliai: žydus integruoti į vietinę visuomenę, tą visuomenę truputėlį pertvarkant pagal žydų poreikius. Lengviausiai tai padaryti buvo su lietuviais, kurie dar nebuvo pilnai sukrikščionėję, bet kartu jau prisitaikę prie Vakarų kultūros.
Kaip matome, Vilniaus Gaonas sugebėjo žydų transformaciją suorganizuoti taip sėkmingai, kad atrodo, lyg tikri žydai būtų beveik dingę iš Lietuvos. Parengiamasis tokios transformacijos etapas, sukūręs vietinių baltų ir lenkų terpėje žydams tinkamą aplinką, o šalį valdžiusius žydus ištirpti aplinkoje, buvo vykdomas jau po Vilniaus Gaono mirties, XIXa., o galutinis - visiško žydų paslėpimo esamoje gyventojų grupėje - jau XXa.
Apie tai, kad planas buvo sukurtas specialiai integravimui su lietuviais, byloja ir statistika: tarpukario Lietuvoje žydų buvo labai maža, tuo tarpu lenkų okupuotame Vilniaus krašte - daug. Bet vos tik tas Vilniaus kraštas prisijungė prie Lietuvos, žydai greitai integravosi į lietuvius (daugumoje - taip pat buvusius žydus) ir lietuvių skaičius sparčiai išaugo.
Labai gerai viską demonstruoja ir statistiniai duomenys: vien Vilniaus krašte 1931 gyveno apie 150 tūkst žydų, dabar visoje Lietuvoje - vos apie 6 tūkst., tuo tarpu holokausto metu Lietuvoje žuvusių buvo mažiau, nei 100 tūkst.. Akivaizdu, kad likus keleriems metams iki Holokausto, dalis žydų dar suspėjo persirašyti lietuviais, o tie, kurie priešinosi Vilniaus Gaono reformoms ir vis dar laikėsi atskirai, buvo pasmerkti mirti...
Holokaustas sunaikino ne tik tradicinę žydų dalį, bet ir didžiulę dalį lietuvių bei žydų istorijos, tuo pačiu paslėpdamas nuo žmonijos tikrąją lietuvių praeitį ir prigimtį.