Kaip bebūtų gaila, bet kavinukas jau bus istorija.
Užpraeitą pirmadienį įlėkus į duobę aštriais kraštais prietemoje 30 km/h greičiu su savo šimtu kg nukentėjo ne tik abu ratai, bet ir rėmas. Apatinis vamzdis neatlaikė tokios momentinės apkrovos ir žemiau vairo kolonėlės linko, įgavo gražią raukšlę ir išsirietė.
(O ir pats gi visiems sakiau: - nelakstykite prietemoje, kad ir žinomais keliais…). Kažkiek važiuoti dar būtų galima, bet geriau neberizikuoti, neaišku kada tas linkimas gali pasiduoti savo naujai vektorinei krypčiai. Tad šiandien paskutinį kartą šis dviratis nuvežė mane į darbą, teks jam būti organų donoru kitiems dviračiams.
Gazelei kol kas teks perimti pagrindines mano užpakalio transportavimo funkcijas.
Gal ir gerai, kad gyvenimas nestovi vietoje.