Kaip bebūtų keista, bet man vis dar bado akis toks “smulkus” eismo taisyklių pažeidimas, kaip važiavimas dviračiu per raudoną šviesą sankryžose, perėjose. Susidaro įspūdis, kad gera dalis tautiečių persėdusių ant dviračio susisiekimo tikslais yra labiausiai skubantys ir negalintys palaukti leidžiančio judėti signalo, nors jie gal ir visai ne mūsų tautiečiai, o kokie nors turkai, kuriems yra garbės reikalas važiuoti per raudoną. Pas mus kažkaip jau įprasta per raudoną stovėti, bent jau vairuoti ir didžioji dauguma pėsčiųjų taip daro, bet dviratuoti kažkodėl tai ne.
Kitas klausimas, ar turiu moralinę teisę klausti pirmąjį klausimą, kai pats nusiženginėju taisyklėms, kadangi dažniau renkuosi važiavimą gatve nei šalia esančiu dvirtakiu ant šaligatvio. Tam turiu savo pasiteisinimą, nes jaučiuosi su dviračiu neteisėtai išvarytas iš gatvės. Pasiteisinimo važiuoti per raudoną neturiu, tad grįžtu prie pirmojo klausimo.