Kaip Velouosto plento komandos kapitonas jaučiu pareigą pasidalinti informacija, kaip elgtis grupėje ir kelyje. Yra kelios pagrindinės nerašytos taisyklės, kurių pravartu laukytis. Taisyklės nors ir nerašytos, bet yra žmonės su patirtimi ir jas surašė.
Pats viską surašyčiau panašiai, tad nematau tikslo šių tekstų perfrazuoti savo žodžiais, o asmeniškai paprašiau leidimo pasinaudoti šia informacija jos autorių, kurie džiaugsmingai davė sutikimą. Šie teoriniai-praktiniai patarimai yra tikrai verti perskaitymo ir įsidėmėjimo, taip pat galima visą teoriją išbandyti ir važiuojant.
Cituoti:
Važiavimo grupėje ypatumai pagal Vital
Kažkur jau rašėme apie važiavimo grupėje etiką, reikia tik „pasirausti“. Šioje temoje bet kokie prasmingi patarimai greitai bus "užkasti". CiViLiS dėjo gerą ir lakonišką pamoką. Seniau pirmą dieną į treniruotę atėjęs vaikas išvažiuodavo su visais, bet keitime nedalyvaudavo, tiesiog "sėdėdavo" paskutiniu ratu. Taip po kelių treniruočių sustiprėdavo ir suprasdavo kas vyksta kolonoje važiuodamas jos gale.
Nors Lietuvos Kelių eismo taisyklės (KET) draudžia važiuoti daugiau nei viena eile, visame pasaulyje profesionalai dviratininkai ir sportininkai mėgėjai, važiuodami grupe į treniruotę kol tempas ramus ar vyksta atstatomoji treniruotė važiuoja kolona po du. Kolona po du išvažiuojama iš miesto, grįžtama po darbinės treniruotės stadijos, važiuojama poilsinėse treniruotės stadijose. Tokio būdo privalumas tas, kad kolona mažiau išsitęsia, visi pravažiuoja šviesoforus ir sankryžas, pačiame gale važiuojantiems žymia lengviau važiuoti. Trūkumai - užimama plati kelio juosta (iš esmės beveik tiek pat kiek lengvasis automobilis – bet Lietuvoje tai draudžia KET – mūsų sporto žmonės bando kalbėtis dėl tokio judėjimo įteisinimo bent tais atvejais, kai kolona lydima automobilio – bergždžias reikalas).
Važiuoti reikia kaip galima laisviau - atsipalaidavus (bet ne per daug), rankos turi būti sulenktos, jokių staigių judesių, jokių stojimųsi ant pedalų, o jeigu nori pasirąžyti, parodai ženklą delnu ir stojiesi taip, kad dviratis „nepasiduotų“ atgal. Atstumai tarp greta važiuojančių turi būti nedideli, bet vairai neturi liestis (geriausia lakytis tokio atstumo, kad prireikus galėtum susiliesti alkūnėmis tarp vairų turi likti 20-40 cm. Atstumas iki priekyje esančio turi būti saugus, 10-20 cm laikomas geru, kai vėjas šoninis ratai gali ir turi kiek persidengti, nes iš paskos važiuojantys yra šone, bet niekada gale važiuojančio rato priekis neturi būti toliau, nei priekyje važiuojančio ekscentrikas, nes kitaip nesaugu. Vedančiųjų pareiga važiuoti taip, kad visa kolona gale jaustųsi patogiai (tiek tempo, pastovumo, tiek saugumo ir užuovėjos prasme). Taigi, jeigu vėjas iš kairės, jie abu maksimaliai kairėje. Nei vienas iš dviratininku neturi išsikišti į priekį daugiau nei per 10-20 cm, idealu, kad abu važiuotu vienodai visai vienas greta kito. Duobės aiškiai rodomos ranka, tokią pačią pareigą pakartoti duobės parodymą turi ir sekantys kolonoje. Vedantieji artėjant prie šviesoforo, kai reikia sustot, trumpam pakelia ranką.
Keitimasis vyksta ramiai, vedantieji parodo, kad keisis ranka ar alkūne, kiek pagreitėja ir pasitraukia. Yra 2 pagrindiniai keitimo būdai: kai eismas neintensyvus - kairėje vedęs traukiasi į kairę, dešinėje į dešinę ir praleidžia visą grupę ir „sėdasi“ gale į savo vietas (toks būdas taip pat taikomas kai dviratininkai "susiporuoja" pokalbiui ar ateityje numatomiems treniruotės pratimams (etapams). Gerai, kad tokioje poroje būtų vienodo pajėgumo dviratininkai. Jeigu eismas intensyvus, labai geras yra keitimosi į dešine būdas, kai priekyje kairėje esantis dviratininkas kiek pagreitina ir pervažiuoja į priekyje dešinėje esančio vietą, o už jo buvęs į priekinę kairę, toliau atitinkamai pasislenka visa kolona ir visų „poros“ pasikeičia (taip su kiekvienu keitimu važiuoji vis su kitu žmogumi). Taip vedimo laikas iki pirmo keitimo trumpinamas paprastai dvigubai (nes vienas žmogus priekyje būna 2 keitimus). Kitas šiuo atveju taikomas keitimo variantas yra, kai abu važiuoja į dešinę, bet jis nerekomenduotinas ir taikomas tik susitarus. Jeigu nesusitarta dėl keitimo būdo taikomas toks, koks buvo pritaikytas pirmasis, nebent susitariama pakeisti dėl tam tikrų aplinkybių. Silpnesni ir nepasitikintys savo jėgomis "sėdi“ gale ir iš anksto užleidžia vietą pasikeitusiems po „vedimo“. Galima įsijungti į vedimą praleidžiant kelis vedimus. Jei kam nors tempas per didelis - jie tiesiog gali pasiūlyti gale sėdintiems suformuoti savo lėtesne koloną ir atsiskirti nuo šios grupės. Jeigu kam nors kas nors nutinka (gedimas „prakolas“ ir pan. gero tono ženklu yra suteikti priemones (padangą, kamerą pompą ir palikti vieną ar kitą žmogų (paprastai tai būna panašaus pajėgumo draugas, kuris pats pasisiūlo), kad jis padėtų susitvarkyti ir pavyti, grupė dėl to gali kuri laiką nežymiai lėtinti tempą. Visa kita ateina su mandagumu ir praktika.
Cituoti:
Važiavimo grupėje ypatumai pagal CiViLiS
Taisyklės yra tik viena dalis. Dar yra gebėjimas važiuoti šalia vienas kito, o tai daugeli trikdo ir, žinoma, išlaikyti tvarka, kurios mums ypač trūksta.
Pirmoji pora turi jausti vėją ir atitinkamai užimti važiuojamosios dalies dešinį arba kairį kraštą. Taipogi jie turi važiuoti kiek įmanoma tolygiau ir simetriškai. Pirmieji nuo kalno visada mina daugiau nei laisva eiga, kad grupė nesispaustų ir nereikėtu laikyti stabdžiu. Į kalną turėtų važiuoti tokia pavara, kad nereikėtų jiems stotis, nes gaunasi „vagonu“ principas, kai pirmasis meta dvirati atgal ir paskui važiuojantysis turi atitinkamai sureaguoti ir atsitraukti atgal ir t.t. Priekiniai informuoja apie ateinančius pavojus rodydami rankomis atitinkamus signalus. Keičiamasi tradiciškai kas kilometrą pagal vėjo krypti. T.y. jei pučia dešinys šoninis, tada kairys keičia dešinį, o jei kairys vėjas, tada dešinysis kairįjį. Esant pavėjui arba priešpriešiniam keičiamasi pagal laikrodžio rodyklę. Keitimo metu nereikia plėšti, greitis turi buti pastovus tik keičiantysis, vos vos prideda, o keičiamasis vos vos atleidžia. Čia galima ginčytis, bet iš praktikos taip gaunasi tolygiausias keitimas ir iš paskos važiuojančius mažiausiai blaško. Tie kas nenori ar negali vesti grupes, turi likti grupes gale ir netrukdyti besikeičiantiems grupes dalyviams bei nelysti į priekį. Labai svarbu laikytis tvarkos, tada grupė nebyra ties kiekvienu statesniu posūkiu ar važiuojant į kalną. Rekomenduotina visus buitinius reikalus, persidėti „fliagas“, išsipakuoti maistą peletono gale, nerizikuojant grupės saugumu. Ir žinoma praktika, praktika ir dar karta praktika važiuoti lygiai ir nesiblaškant.
...
Jei kyla kokių klausimų, ar norite pasidalinti savo patirtimi ar pastebėjimais, galite nesidrovėti. Ir pirmyn!